6 Minutės
Pentagonas, kaip praneša žiniasklaida, rengia daugiamilijardinį kontraktą su SpaceX, kad būtų sukurta palydovų sistema plataus masto raketų gynybos iniciatyvai, žinomai kaip „Golden Dome“. Pagal „The Wall Street Journal“ pranešimą, šis įvertintas sandoris galėtų siekti maždaug 2 mlrd. JAV dolerių ir finansuotų iki 600 specializuotų palydovų, skirtų ankstyvai oro ir raketų grėsmių aptikčiai bei sekimui prieš joms pasiekiant tikslus. Šiuo metu Pentagonas vertina tiek techninius, tiek sutartinius rizikos aspektus, siekdamas užtikrinti spartų diegimą kartu su tinkama technine rezervine galia ir sauguma. Projekto mastas ir planuojamas spartus palydovų pristatymas išryškina strateginį poreikį gerinti „situational awareness“ (situacinį suvokimą) ir užtikrinti greitą duomenų perdavimą kariniams sprendimų priėmėjams bei pajėgoms, atsakingoms už oro ir raketų gynybą.
Ką siekia padaryti „Golden Dome“
„Golden Dome“, pristatytas gegužę, pristatomas kaip daugiasluoksnė gynybinė skydas, skirtas apsaugoti Jungtines Valstijas nuo raketų, oro, jūros ir net erdvės kilmės grėsmių. Skirtingai nei SpaceX vartotojams skirtas „Starlink“ tinklas, šios palydovų grandys būtų specializuotos stebėjimui ir raketų sekimui, teikdamos nuolatinio veiksmo erdvinius jutiklius, kurie papildytų žemės radarus ir jūrų sistemas. Sistemoje numatomos specialios infraraudonųjų spindulių (IR) ir optinės arba radarinės pakabos, skirtos labai ankstyvam paleidimų aptikimui ir trajektorijų stebėjimui, taip didinant perspėjimo laiką ir tikslumą. Be to, palydovai būtų sukurti taip, kad galėtų veikti kartu su esamomis tarpinėmis ginklų sistemomis ir šautuvų komandomis, užtikrinant duomenų integraciją ir operatyvią valdymo grandinę karo lauke.
Apimtis, kaina ir ilgalaikė strategija
Pradinių planavimo dokumentų pradinė biudžeto riba buvo nurodoma maždaug 25 mlrd. JAV dolerių, tačiau įvairūs vertinimai rodo, kad galutinės išlaidos gali žymiai išaugti. Baltieji rūmai spėjo, kad programa per kelias dešimtis metų galėtų siekti apie 175 mlrd. dolerių; kiti analitikai įspėja, kad reali suma, atsižvelgiant į mastą, rezervus, pakeitimo ciklus ir technologinę atnaujinamumą, gali būti nuo dešimties iki šimto kartų didesnė. Tokios apimties palydovų konsteliačių kūrimas reikalautų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, tiek gamybos infrastruktūros, tiek startų logistikos ir kosminių transportavimo pajėgumų plėtros. Pranešamas maždaug 2 mlrd. dolerių vertės kontraktas SpaceX būtų tik vienas iš daugelio numatomų apdovanojimų pramonėje, padedantis greitai pradėti pirmuosius diegimo etapus ir prototipų gamybą, tačiau bendros programos kaina priklausys nuo reikalaujamo atsargumo lygio, technologinių standartų ir politikos sprendimų dėl ciklinių atnaujinimų bei sistemos ilgaamžiškumo.
Kodėl pasirinktas SpaceX — ir kuo tai skiriasi nuo Starlink
SpaceX jau eksploatuoja didelį mažo žemės orbitos (LEO) tinklą platintuvui — „Starlink“ sistemą — su tūkstančiais palydovų orbitoje. Bendrovės patirtis greitai diegiant dideles palydovų konstelacijas santykinai mažesnėmis kainomis daro ją patraukliu partneriu spartesniam kariniam išdėstymui. Tačiau „Golden Dome“ palydovai būtų specializuoti: sukonfigūruoti raketų aptikimui, trajektorijų sekimui ir karinei komunikacijai, o ne vartotojiškam interneto ryšiui. Tokie palydovai reikalautų aukštesnės klasės jutiklių, saugesnių šifravimo sprendimų, didesnės tarpusavio duomenų perdavimo pralaidumo ir griežtesnių atsparumo kibernetinėms atakoms standartų. Nors fiziniai komponentai gali naudoti tam tikras technologines sinergijas su „Starlink“ platforma (pvz., masinė gamyba, startų dažnumas, modulinių blokų naudojimas), operacinės nuostatos ir prieigos kontrolė būtų sugriežtintos, kad atskirtų civilinį interneto ryšį nuo karinių stebėjimo ir raketų gynybos funkcijų.
Kiti pramonės dalyviai ir dvigubas naudojimas
Pranešimai rodo, kad kitos technologijų įmonės, įskaitant Anduril Industries ir Palantir Technologies, taip pat galėtų prisidėti prie jutiklių integracijos, vadovavimo ir valdymo (C2) programinės įrangos bei duomenų analizės sprendimų. Tokios įmonės siūlo pažangius duomenų fusion (duomenų sujungimo) sprendimus, realaus laiko analizę ir situacinio supratimo įrankius, kurie reikalingi efektyviai valdyti didelį srautą erdvės ir žemės jutiklių duomenų. Programos dvigubo naudojimo pobūdis — palydovai, kurie tiek seka grėsmes, tiek teikia karines komunikacijas — kelia strateginių klausimų dėl atsparumo, duomenų saugumo ir civilinių bei karinių kosminių pajėgų atskyrimo. Tokie sprendimai reikalauja aiškios politikos dėl duomenų prieigos teisių, šifravimo standartų, atsarginių komunikacijos kanalų ir taisyklių, kurios sumažintų riziką, kad civilinės infrastruktūros bus netyčia paveiktos arba panaudotos karinėms operacijoms be pakankamos priežiūros.
Techninis kontekstas: kaip veikia erdvės pagrindu vykdomas stebėjimas
Erdvėje įrengta raketų stebėjimo įranga dažniausiai remiasi infraraudonųjų spindulių (IR) jutikliais, kurie aptinka paleidimo metu atsirandančius šilumos pėdsakus, o taip pat pažangiais optiniais arba radariniais naudmenimis, kurie palaiko trajektorijų stebėjimą, kai objektai skrenda per atmosferą. IR jutikliai ypač vertingi ankstyvo identifikavimo fase, nes paleidimo plazma ir variklių kaitra sukuria ryškų termalinį pėdsaką, kurį galima aptikti iš erdvės. Tolimesniam sekimui reikia didelės skiriamosios gebos optinių sistemų arba radarinių imtuvų, galinčių daryti nuolatinius matavimus ir perduoti tikslų pozicinį duomenų srautą į žemės bazes bei interceptorius. Sudėjus erdvės duomenis su žemės radarais ir raketų gynybos interceptoriais, galima reikšmingai sumažinti perspėjimo laikus ir pagerinti taikinių nustatymą bei perimties tikslumą. Norint sukurti konstelaciją, galinčią užtikrinti pasaulinį, nuolatinį stebėjimą, reikia daug palydovų įvairiuose orbitiniuose sluoksniuose, patikimų kryžminių ryšių tarp palydovų (inter-satellite links), mažos vėlinimo (latency) telekomunikacijų ir stiprios, saugios duomenų perdavimo infrastruktūros, gebančios greitai tiekti informaciją šauliams ir vyriausiajai vadovybei.
Pasekmės nacionaliniam saugumui ir ryšiams
Jei projektas bus įgyvendintas, jis sustiprintų JAV situacinį suvokimą ir taktinius komunikacijos gebėjimus erdvėje bei kovos lauke. Toks žingsnis taip pat galėtų pagreitinti mažo žemės orbitos (LEO) militarizaciją ir paskatinti panašias investicijas kitų valstybių, kas keistų strateginę pusiausvyrą kosminėje erdvėje. Pentagonas kol kas nėra paskelbęs pilnų techninių detalių, todėl daug klausimų dėl dizaino, politikos ir sąnaudų lieka atviri — ypač dėl ilgalaikių eksploatacijos išlaidų, pakeitimo ciklų, tarptautinio teisėtumo ir to, kaip sistema sąveikaus su esamomis gynybos priemonėmis. Nepaisant to, projektas atskleidžia augantį poreikį kombinuoti erdvės žvalgybą, greitą duomenų analizę ir saugų karinių ryšių tinklą, kad būtų galima reaguoti į vis sparčiau kintančią raketų ir erdvės grėsmių aplinką.
Šaltinis: smarti
Palikite komentarą