5 Minutės
Santrauka ir pagrindinis radinys
Žmonių burnoje dažnai gyvenančios bakterijos buvo aptiktos aterosklerozinėse koronarinėse plokštelėse, o jų buvimas stipriai susijęs su sunkiomis koronarinėmis ligomis ir mirtinais miokardo infarktais, rodo naujas Suomijos Tampere universiteto tyrėjų vadovaujamas tyrimas. Tyrime ištirtos arterinės plokštelės iš daugiau nei 200 pacientų, sergančių koronarine arterijų liga, ir rastas burnos mikrobų DNR bei struktūriniai požymiai, įterpti į plokštelių branduolius, kas rodo galimą tiesioginį burnos bakterijų vaidmenį plokštelių destabilizavime ir plyšime.
Tyrimo dizainas ir mokslinis kontekstas
Aterosklerozė — riebalų, cholesterolio, kalcio ir ląstelinių liekanų kaupimasis ant arterijų sienelių — išlieka pagrindine miokardo infarkto (širdies priepuolio) priežastimi. Kelerius dešimtmečius epidemiologiniai tyrimai siejo prastą burnos sveikatą ir periodonto ligas su didesne širdies ir kraujagyslių rizika, tačiau aiškus mechanistinis ryšys buvo sunkiai įrodomas.
Norėdami išsiaiškinti, ar burnos mikrobai kolonizuoja koronarinės arterijos plokšteles, tyrėjai surinko koronarinės atheromos mėginius iš dviejų grupių: 121 asmens, mirusio staiga, ir 96 pacientų, kuriems buvo atlikta operacija dėl obstrukcinių plokštelių pašalinimo. Mėginiai buvo analizuojami naudojant kiekybinį polimerazės grandininę reakciją (qPCR) mikrobų DNR aptikimui, imunohistochemiją mikrobų baltymams ir toksinams lokalizuoti bei transkriptomiką, matuojant tiek mikrobinį, tiek šeimininko genų raišką audinyje.
Šios papildomos molekulinės ir histologinės metodikos atskleidė bakterijų biofilmus — struktūruotas mikroorganizmų bendruomenes, įrėmintas apsaugine ekstraląsteline matrica — įsiterpusius į daugelio plokštelių lipidinį branduolį. Viridans streptokokai, burnoje ir dantų biofilmuose dažni streptokokai, buvo dažniausiai aptinkama linija: jie buvo rasti maždaug 42 % plokštelių abiejose mėginių imtyse (42,1 % staigios mirties plokštelių; 42,9 % chirurginių plokštelių).
Radimai, aiškinimas ir galimi mechanizmai
Mikroskopinės nuotraukos ir molekuliniai ženklai rodė, kad bakterijų biofilmai lokalizuoti giliai plokštelių branduoliuose, galbūt apsaugoti nuo įprastos imuninės priežiūros. Tyrėjai praneša apie stiprų ryšį tarp burnos bakterijų buvimo ir klinikinių iš rezultatų: pažengusi aterosklerozė, mirtys dėl širdies ir kraujagyslių ligų ir miokardo infarktas — ypač atvejais, susijusiuose su plokštelės plyšimu.
Siūlomas mechanizmas yra toks: užslėgti biofilmai plokštelėje gali likti klinikinai tylūs, kol kitas stresorius — pavyzdžiui, sisteminė infekcija, kvėpavimo takų virusai, mitybos sukeltas metabolinis pokytis arba streso hormonų, tokių kaip norepinefrinas, šuoliai — sukelia vietinę uždegimo reakciją. Šis uždegimas gali susilpninti pluoštinį dangalą arba destabilizuoti lipidinį branduolį, sukeldamas plokštelės plyšimą ir ūminį koronarinį trombozę.
Kaip tyrimo autoriai teigia, „perėjimas nuo stabilios minkštos šerdies koronarinės atheromos į pažeidžiamą, plyšimui linkusią koronarinę plokštelę gali būti prisidėtas lėtinės bakterinės infekcijos forma, kai užslėgtas biofilmas kolonizuoja lipidinį branduolį ir atheromos sienelę ir išvengia imuninio aptikimo.“ Šis darbas atveria diagnostikos ir prevencijos galimybes, orientuotas į mikrobinę plokštelių pažeidžiamumą.
Bakterijų biofilmas (raudonas), rastas koronarinės arterijos plokštelės viduje. (Pekka Karhunen tyrimų grupė/Tampere universitetas)
Prevencijos, diagnostikos ir būsimųjų tyrimų reikšmė
Jei rezultatai bus pakartoti ir išplėsti, jie galėtų pakeisti širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos strategijas, integruojant burnos mikrobiologiją ir antimikrobines arba biofilmo taikytas priemones rizikos vertinime. Būsimi tyrimai turi atsakyti į svarbius klausimus: kaip burnos mikrobai pernešami iš burnos į arterinį audinį; kurios rūšys ar štamai yra labiausiai patogeniški plokštelėse; kokie šeimininko veiksniai leidžia biofilmams išlikti; ir kokie užtaisai paverčia užslėgtus biofilmelius aktyviais, uždegiminiais židiniais.
Diagnostika galėtų vystytis į molekulinį cirkuliuojančios bakterijų DNR arba biofilmo aktyvumo žymenų skenavimą, tuo tarpu prevencinės priemonės galėtų pabrėžti geresnę burnos higieną, periodontito gydymą bei tikslingas antimikrobines arba priešbiofilmines terapijas. Svarbu pabrėžti visuomenės sveikatos žinutę: dantų sveikata ir burnos higiena yra neatskiriama širdies ir kraujagyslių sveikatos dalis.
Eksperto komentaras
Dr. Emma Rhodes, kardiovaskulinės mikrobiomos tyrėja (fikcinė), komentuoja: „Šis tyrimas pateikia įtikinamų molekulinių įrodymų, kad burnos mikrobai gali gyventi plokštelių branduoliuose. Nors priežastinis ryšys reikalauja papildomų tyrimų, duomenys rodo, kad burnos infekcijas reikėtų laikyti modifikuojamu širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniu. Būsimi atsitiktinių imčių tyrimai, vertinantys periodontito gydymą ir biofilmui nukreiptas terapijas, bus būtini norint nustatyti klinikinį naudą.“
Jos požiūris pabrėžia praktišką kelią į priekį: integruoti dantų priežiūrą į kardiovaskulinės rizikos valdymą ir vykdyti translacinius tyrimus, kad pereitume nuo asociacijos prie intervencijų.
Išvados
Tampere universiteto tyrimas prideda svarbių molekulinių ir histologinių įrodymų, siejančių burnos bakterijas — ypač viridans streptokokus — su pažeidžiamomis koronarinėmis plokštelėmis ir mirtinais miokardo infarktais. Nustačius užslėgtus bakterijų biofilmelius aterosklerozinių pažeidimų centre, tyrimas pabrėžia potencialiai praktiškai pritaikomą sankirtą tarp dantų sveikatos, mikrobiologijos ir kardiologijos. Reikia tolesnių tyrimų, kad būtų patvirtintas priežastinis ryšys, išmėginti perdavimo kelius ir įvertinti prevencines bei gydomąsias strategijas, nukreiptas į mikrobinį biofilmą, siekiant sumažinti ūminių koronarinės ligos atvejų naštą.
Šaltinis: sciencealert
Komentarai