4 Minutės
Augalai dabar plinta visame pasaulyje sparčiau nei bet kada žmonijos istorijoje, daugiausia dėl žmonių sukeltų perkėlimų ir pakeistų kraštovaizdžių. Naujausią tyrimą, kurį vadovavo Koncerno universitetas, apėmė beveik 4 000 Europoje natūralių vaskulinių augalų rūšių, siekiant nustatyti, kurie biologiniai bruožai prognozuoja sėkmę tiek gimtinėje, tiek už jos ribų. Tyrimas parodė, kad tie patys požymiai, leidžiantys kai kurioms rūšims greitai plėstis Europoje, paaiškina, kodėl tos pačios rūšys tampa natūralizuotos — o kartais ir invazinės — kituose žemynuose.
Cytisus scoparius, kilęs iš Europos, dabar įsitvirtinęs daugelyje pasaulio vietų. Autorius: Mark van Kleunen
Mokslinis fonas ir tyrimo dizainas
Natūralizacija — procesas, kai įvesta rūšis įsitvirtina savarankiškomis populiacijomis už savo natūralios arealo ribų — yra pasaulinis aplinkos pokytis. Vaskulinių augalų grupėje daugiau nei 16 000 rūšių dabar laikomos nuolat įsitvirtinusiomis už jų gimtųjų buveinių, o dauguma tokių įvedimų įvyko nuo 1950-ųjų žmogaus stipriai pakeistose teritorijose.
Koncerno vadovaujama komanda palygino 3 920 rūšių pasiskirstymo tendencijas dešimtyje Europos šalių su pasauliniais natūralizacijos duomenimis. Europa yra viena didžiausių natūralizuotų augalų eksportuotojų pasaulyje, ir toks kontinentinis fokusas leido mokslininkams susieti vietinio plitimo sėkmę su tarpvalstybiniu išplitimu. Vietoje vienos hipotezės tikrinimo, komanda aiškinosi, ar rūšys, plintančios savo gimtosioms teritorijoms, taip pat yra tos, kurios labiausiai tikėtina įsitvirtins kitur.
Pagrindinės išvados: bruožai, prognozuojantys plitimą
Tyrimas atskleidė aiškų signalą: rūšys, kurių gausa ir arealas Europoje didėja, neproporcingai dažnai yra tos pačios rūšys, kurios tapo natūralizuotos visame pasaulyje. Priešingai, rūšys, mažėjančios savo natūraliose Europos apimtims, retai pasiseka užsienio buveinėse.
Mokslininkai nustatė nuoseklius bruožų sindromus, susijusius tiek su gimtąja plėtra, tiek su sėkminga natūralizacija. Tokios rūšys paprastai yra:
- Aukštos (struktūriškai konkurencingos dėl šviesos),
- Ekologinės generalistės (gebančios toleruoti platų aplinkos sąlygų spektrą),
- Mėgstančios turtingas maistinėmis medžiagomis buveines (dažnai susijusias su žmogaus trikdomomis vietomis),
- Labai konkurencingos augalų bendruomenėse.
Rashmi Paudel, tyrimo pirmoji autorė, apibendrino modelį: augalai, kurie klesti gimtinėje, dažnai yra tie patys, kurie klesti už jos ribų, varomi tomis pačiomis biologinėmis mechanikomis. Mark van Kleunen, vadovavęs bendradarbiavimui, pažymėjo, kad rūšys, nykstančios savo natūraliose arealuose, retai tampa globaliais laimėtojais, o tai reiškia, kad vietinė sėkmė prognozuoja ir globalų potencialą.
Ekologinės pasekmės ir valdymas
Šios išvados turi dvi svarbias ekologines pasekmes. Pirma, bruožai, darantys rūšį paplitusią jos natūraliame areale — didelis konkurencingumas, plati aplinkos tolerancija ir polinkis į trikdomas, maistingas vietas — gali veikti kaip paruošiamieji veiksniai, leidžiantys sėkmingai įsitvirtinti po introdukcijos. Antra, žmonių veikla, kuri prioritetą teikia plačiai paplitusioms ir įprastoms rūšims (per prekybą, sodininkystę ir transportą), stiprina riziką, kad šios rūšys natūralizuosis kitur.
Tvarkytojams ir politikos formuotojams stebėsena, kurios rūšys plečiasi savo gimtinėje, gali suteikti ankstyvo perspėjimo signalą. Jei augalas sparčiai auga gimtinėje, gali būti pagrindo taikyti griežtesnę prekybos ir transporto kontrolę, kad būtų sumažinta įvedimo į naujas teritorijas galimybė. Išsaugojimo strategijos turėtų derinti bruožais pagrįstas rizikos vertinimo priemones su natūralios teritorijos dinamikos stebėsena.
Eksperto įžvalga
Dr. Elena Morales, invazijų ekologė (fiktyvi), komentuoja: „Šis tyrimas aiškiai susieja vietinio arealo dinamiką su invazijų rizika. Jis pabrėžia, kad invazinė biologija negali ignoruoti gimtojo arealo trajektorijų — rūšys, kurios naudojasi žmogaus pakeista aplinka namuose, dažnai yra jau paruoštos elgtis taip pat ir užsienyje. Efektyvi biosecurty politika turi integruoti ekologinę stebėseną su prekybos reguliavimu.“
Susiję tyrimai ir ateities perspektyvos
Tolesni darbai galėtų patikrinti, ar tie patys bruožų sindromai taikytini kitiems žemynams ir taksonominėms grupėms, arba ar skirtingi žmogaus žemės naudojimo modeliai keičia, kurie bruožai yra palankūs. Pažanga globalinėje rūšių pasiskirstymo modeliavime, bruožų duomenų bazėse ir augalų introdukcijos kelių analizėje pagerins prognozavimo priemones, leidžiančias identifikuoti didelės rizikos rūšis dar prieš jų įsitvirtinimą.
Išvados
Koncerno vadovaujamas tyrimas rodo, kad daugelis augalų, „dominuojančių" gimtinėje, taip pat yra tie, kurie sėkmingai natūralizuojasi kaip svetimos rūšys užsienyje. Aukšti, maistingas dirvas mėgstantys generalistai dominuoja tiek vietinėje ekspansijoje, tiek pasaulinėje natūralizacijoje, rodydami bendras biologines priežastis ir stiprią žmonių tarpininkavimą. Stebint gimtojo arealo tendencijas ir taikant bruožais pagrįstą rizikos vertinimą galima sustiprinti ankstyvą aptikimą bei prevenciją nuo būsimų augalų invazijų, taip saugant ekosistemas ir biologinę įvairovę visame pasaulyje.
Šaltinis: sciencedaily
Komentarai