5 Minutės
Kodėl Islandija išlieka beveik be uodų
Nepaisant gausių gėlavandenių buveinių, tokių kaip tvenkiniai ir pelkės prie aerodromų bei gyvenviečių, Islandija išliko daugiausia be nusistovėjusių uodų populiacijų. Biologai kaip pagrindinį barjerą nurodo salos klimatą. Ilgos žiemos, kartu su dažnais užšalimo–atšilimo ciklais rudenį ir pavasarį, pakartotinai užšaldo ir vėl atšaldo seklius stovinčius vandenis, sutrikdydamos uodų vandens stadijų vystymąsi ir neleidžiančias susiformuoti stabiliosioms populiacijoms.
Uodų biologija ir klimato apribojimai
Uodų vystymasis vyksta per keturias stadijas: kiaušinis, lerva, pūpsnys ir suaugėlis. Patelės deda kiaušinius ant vandens arba netoli jo. Šie kiaušiniai išsiperėja į vandenines lervas, kurios auga ir virsta pūpsniais — nevalgančia, nekintančia stadija, iš kurios išsivysto suaugėlis. Svarbu pabrėžti, kad lervoms ir pūpsniams reikalingas skystas, neužšalęs vanduo, kad jos užbaigtų savo vystymąsi.
Šalčio ištvermingumo strategijos kituose regionuose
Kai kurios šaltam pritaikytos uodų rūšys išgyvena ekstremalias žiemas sustabdydamos vystymąsi. Arkties dalyse kiaušiniai gali patekti į ramybės būseną ir mėnesiais praleisti užrakinti lede iki atšilimo vasarą. Švelnesnėse šiaurinėse zonose uodai gali peržiemoti kaip kiaušiniai, lervos apsaugotose neužšalusiose balose arba net kaip pasislėpę suaugėliai urvuose. Tačiau Islandijos klimatas yra tarp šių kategorijų: pasikartojantys užšalimo–atšilimo ciklai pažeidžia kiaušinius ir vandens stadijas iki brendimo, todėl uodams sunku užbaigti savo gyvenimo ciklą.
Geoterminiai vandenys ir cheminiai ribojimai
Islandijos geoterminiai šaltiniai žiemą dažnai nebūna užšalę ir iš pirmo žvilgsnio galėtų atrodyti kaip potencialios uodų perimvietės. Tačiau du veiksniai daro geoterminius baseinus netinkamus uodų veisimui. Pirma, daugelis geoterminių baseinų yra per šilti šaltam pritaikytoms lervų stadijoms, sukurdami termines sąlygas, kurios yra už aukštų šiaurinių rūšių tolerancijos ribų. Antra, geoterminiai vandenys dažnai turi neįprastą mineralinę ir cheminę sudėtį (pvz., didelis sieros kiekis, mažas deguonies lygis), kuri yra kenksminga vabzdžių lervoms. Šie veiksniai kartu mažina tikimybę, kad geoterminiai baseinai galėtų išlaikyti veisiamas populiacijas.
Klimato kaita: auganti problema
Temperatūros kilimas ir sezoninių modelių pokyčiai gali pakeisti Islandijos būklę be uodų. Šiltesni pavasariai ir rudenys pratęstų laikotarpius, kai stovintis vanduo lieka neužšalęs, taip padidindami tikimybę, kad kiaušiniai, lervos ir pūpsniai užbaigs vystymąsi. Mokslininkai jau fiksuoja tropinių ir subtropinių uodų rūšių judėjimą link polių — pavyzdžiui, Aedes genties uodai juda į šiaurę Jungtinėse Valstijose, kai žiemos sušyla.
Istoriniai pavyzdžiai parodo, kaip greitai regionas be uodų gali pasikeisti. Havajai buvo be uodų iki XIX a., kai laivuose atsiradusios rūšys įsitvirtino ir sparčiai išplito dėl palankaus klimato. Ten šilumos didėjimas netgi stumtelėjo kai kurias vektorių rūšis į aukštesnio lygio miškus, kurie anksčiau buvo per vėsūs.
Viešosios sveikatos pasekmės ir vektorių rizika
Net jei uodai taptų dažnesni Islandijoje, rizika, kad ligų nešėjai, tokie kaip Aedes aegypti ir Aedes albopictus, ten nusistovėtų, šiuo metu išlieka palyginti maža pagal dabartines klimato prognozes. Šios rūšys reikalauja tropinių arba subtropinių temperatūrinių sąlygų, kad užtikrintų visus metus trunkantį virusų, pvz., dengės ar čikungunijos, perdavimą. Modeliavimas Šiaurės Europai rodo, kad nepaisant sušylimo, sąlygos tinkamos dengės perdavimui greičiausiai išlieka ribotos iki šio amžiaus vidurio. Vis dėlto didėjantis kelionių ir prekybos mastas didina epizodinių įvedimų tikimybę, todėl stebėsena yra būtina ankstyvai detekcijai.
Ekspertės įžvalga
"Islandijos derinys — ilgai trunkantys užšalimai ir dažni atšilimo įvykiai — yra itin priešiškas uodų vandens stadijoms," teigia dr. Elena Vargas, klimato entomologė Kopenhagos universitete. "Lemiamu taps ne tik vidutinio temperatūros kilimas, bet ir sezoninių svyravimų pokyčiai — ilgesni bešalčiai laikotarpiai pavasarį ir rudenį būtų daug svarbesni uodų įsitvirtinimui nei vien kuklus vasaros temperatūros kilimas."
Dr. Vargas priduria, kad gėlavandenių buveinių stebėjimas aplink transporto mazgus ir tikslinės lervų apžvalgos šiltesniais sezonais suteiktų ankstyvą perspėjimą, jei prasidėtų izoliacijų plėtimasis.
Išvada
Islandijos uodų trūkumas geriausiai paaiškinamas klimatiniais apribojimais, o ne veisimosi vietų stoka. Pasikartojantys užšalimo–atšilimo ciklai, geoterminių baseinų nepalankios cheminės ir terminės sąlygos bei trumpi neužšalusių stovinčių vandenų laikotarpiai nutraukia uodų gyvenimo ciklą. Tačiau klimato kaita gali pratęsti sąlygas, palankias lervų vystymuisi, ir padidinti ateities įsitvirtinimo riziką. Tolimesnė stebėsena, kartu su klimato modeliavimu ir visuomenės sveikatos pasirengimu, lems, kaip ši beveik be uodų būklė keisis artimiausiomis dešimtmečio metus.
Šaltinis: livescience
Komentarai