Astronomai stebi neregėtą žvaigždės ir planetos magnetinę sąveiką

Astronomai užfiksavo unikalią žvaigždės ir planetos magnetinę sąveiką

Pastarieji astronominiai tyrimai atskleidė įspūdingą kosminį reiškinį – didžiulė egzoplaneta, itin arti savo žvaigždės, sukelia žvaigždei galingus žybsnius. Šis atradimas iš esmės praplečia supratimą apie magnetines sąveikas planetų sistemose ir kvestionuoja iki šiol vyravusią nuomonę, kad žvaigždės yra nepriklausomos nuo savo planetų.

Stebimas HIP 67522 – Saulės tipo žvaigždė, nutolusi maždaug 408 šviesmečius nuo Žemės. Jos palydovė egzoplaneta HIP 67522b sudaro šio revoliucinio tyrimo ašį. Sistema yra labai jauna – jai tik 17 milijonų metų, kas žvaigždės gyvenimui yra praktiškai kūdikystė. Išskirtinė HIP 67522b savybė – ypač artima orbita aplink žvaigždę bei unikalios fizinės savybės: nors savo dydžiu prilygsta Jupiteriui, jos masė – tik apie 5% Jupiterio masės. Planeta apsisuka aplink žvaigždę vos per 6,95 dienos, todėl nuolat patenka į intensyvią spinduliuotės aplinką.

Kaip planetos magnetizmas sukelia žvaigždės žybsnius

Olandijos radijo astronomijos instituto mokslininkų komanda, vadovaujama astrofizikės Ekaterinos Ilin, nustatė, kad HIP 67522b ne tik kenčia žvaigždės spinduliuotę, bet jos magnetinis laukas aktyviai sąveikauja su žvaigždės stipriu magnetiniu lauku. Skubėdama orbitoje, planeta periodiškai skleidžia stiprias magnetines bangas, kurios per žvaigždės magnetinio lauko linijas perduoda energiją tarsi botago pliaukštelėjimas. Šis procesas reguliariai inicijuoja didelio energingumo žybsnius, nukreiptus į pačią planetą.

Per penkerius metus tyrėjai užfiksavo 15 būdingų žybsnių, kylančių žvaigždės link HIP 67522b. Šie žvaigždės išsiveržimai ne tik itin stiprūs, bet ir labai koncentruoti – pasikartodavo tik tada, kai planeta būdavo tinkamame orbito taške, gebančiame perduoti magnetinę energiją. Kaip aiškina Ilin, „Tai pirmas aiškus magnetinės žvaigždės ir planetos sąveikos įrodymas, kai planeta sukelia energingus žybsnius savo žvaigždėje. Ypač svarbu, kad ši sąveika tęsėsi bent trejus metus, tad galėjome ją detaliai stebėti.“

Pasekmės egzoplanetai: spartus atmosferos praradimas

Šių žybsnių pasekmės HIP 67522b yra itin reikšmingos. Ši egzoplaneta patiria net šešiskart didesnę žvaigždės spinduliuotę nei būtų įprasta, jei ne jos aktyvi magnetinė sąveika. Planetos atmosfera yra išsipūtusi ir labai reta, todėl nuolatiniai aukštos energijos žybsniai ją šildo ir verčia sparčiai išgaruoti į kosmosą. Skaičiuojama, kad tęsiantis tokiam procesui, HIP 67522b per 100 milijonų metų sumažėtų iki Neptūno dydžio kūno.

Šis atradimas verčia iš naujo įvertinti planetų vaidmenį žvaigždžių aplinkoje ir papildė egzoplanetų magnetinių sąveikų tyrimų lauką naujais duomenimis. Anksčiau buvo laikoma, kad žvaigždės dėl savo masyvumo nėra paveikiamos mažesnių planetų. Tačiau vis gausėjantys įrodymai, įskaitant ir šį tyrimą, rodo, kad ypač arti esančios egzoplanetos gali stipriai daryti įtaką savo žvaigždėms.

Ateities kryptis: panašių reiškinių paieška Paukščių Take

Artimiausiais metais mokslininkai tikisi aptikti ir kitų magnetinės žvaigždžių ir planetų sąveikos atvejų mūsų galaktikoje. Analizuodami panašias planetų sistemas, astronomai siekia geriau suprasti, kaip tokios magnetinės mainos formuoja ne tik žvaigždžių, bet ir jų planetų evoliuciją. Tolesni HIP 67522 ir HIP 67522b stebėjimai išlieka itin svarbūs ir žymi naują pažinimo etapą tiriant egzoplanetų fiziką bei žvaigždžių ir planetų dinamiką.

Išvada

HIP 67522b poveikio savo žvaigždei, provokuojant stiprius žybsnius, atradimas – tai reikšmingas žingsnis į priekį siekiant suprasti žvaigždžių ir planetų tarpusavio santykius. Šis tyrimas atskleidė, kad artimose orbitose esančios egzoplanetos gali sukelti magnetinius trikdžius su ryškiomis pasekmėmis. Tai atveria naujas galimybes detalizuoti planetų ir žvaigždžių evoliucijos sudėtingumą. Didėjant mūsų supratimui apie dinamiškus žvaigždžių ir planetų santykius, galime tikėtis dar daugiau netikėtų atradimų ateityje, kurie padės atskleisti planetų sistemų įvairovę visame Paukščių Take.