Mokslininkai gydė peles, kol navikai išnyko, o po kelių savaičių gyvūnai atmetė tas pačias vėžio ląsteles ir be jokio papildomo gydymo. Tokie rezultatai verčia tyrėjus iš naujo kelti klausimą: ar vaistas gali ne tik sunaikinti piktybines ląsteles, bet ir išmokyti imuninę sistemą jas įsiminti?
„Regeneron“ komanda siekė tai patikrinti, derindama gerai žinomą tikslinę chemoterapiją su nauju į imuninę sistemą nukreiptu antikūnu. Chemoterapinis vaistas yra trastuzumabo derukstekanas, geriau žinomas prekės ženklu „Enhertu“. Tai antikūnas, kuris į HER2 baltymą turinčias ląsteles pristato stipriai jas naikinančią medžiagą. Naujas derinio komponentas yra bispecifinis antikūnas, sukurtas taip, kad viena jo dalis prisijungtų prie naviko ląstelių, o kita aktyvintų T ląsteles, prisijungdama prie CD28, svarbaus aktyvinimo receptoriaus.
Idėja paprasta ir elegantiška: tiksliniu vaistu sunaikinti dalį naviko ląstelių ir tuo pat metu paskatinti T ląsteles atpažinti pavojų bei jį įsiminti. Ši teorija buvo išbandyta genetiškai modifikuotoms pelėms, turinčioms žmogui būdingas gydymo taikinių versijas.
Viename krūties vėžio modelyje vien „Enhertu“ sukėlė visišką atsaką mažiau nei pusei gyvūnų, net ir skiriant didelę dozę. Tačiau pridėjus bispecifinį antikūną, navikai išnyko visoms nedidelės eksperimentinės grupės pelėms. Tai buvo įspūdingas rezultatas. Kai tyrėjai toms pelėms, kurios bent keturias savaites neturėjo navikų, vėl suleido tas pačias vėžio ląsteles, gyvūnai atmetė naujus navikus be pakartotinio gydymo.

Šis atsparumas nebuvo bendro imuniteto suaktyvėjimo rezultatas. Kai toms pačioms pelėms buvo implantuotas kitas storosios žarnos navikas, kurio paviršiuje taip pat buvo HER2, jis augo. Vadinasi, imuninė apsauga, regis, buvo nukreipta į kitus požymius nei bendras HER2 žymuo, o tai leidžia manyti, kad susiformavo platesnis, konkrečiam navikui būdingas atsakas.
Aiškindamasi veikimo mechanizmą, komanda nustatė, kad viena ląstelių rūšis yra būtina: CD8 T ląstelės. Jas pašalinus, gydymo nauda išnyko. Kiti bandymai parodė, kad bispecifinis metodas padidino aktyvių T ląstelių skaičių navikuose ir kartu išsaugojo mažiau diferencijuotas T ląsteles, galinčias palaikyti ilgalaikį atsaką. Taip pat padidėjo T ląstelių receptorių įvairovė, tai yra molekulinių receptorių, kuriais jos atpažįsta piktybines ląsteles, repertuaras. Tokių pokyčių ir tikimasi siekiant sukurti imuninę atmintį.
„Enhertu“ suaktyvino ir dendritines ląsteles, specializuotas antigenus pateikiančias ląsteles, kurios perduoda naviko fragmentus T ląstelėms. Pelėms, genetiškai modifikuotoms taip, kad neturėtų tam tikro dendritinių ląstelių pogrupio, „Enhertu“ ir antikūno derinys nebeveikė. Tai pabrėžia, kokia svarbi ilgalaikiam atsakui susiformuoti yra antigenų pateikimo funkcija.
Tyrimas neapsiribojo HER2. Kitas eksperimentinis bispecifinis antikūnas, nukreiptas į EGFR, su augimu susijusį baltymą, kuris jau tiriamas ankstyvuosiuose klinikiniuose tyrimuose, kartu su „Enhertu“ padėjo atmesti navikus modeliuose, kuriuose vienas šis vaistas veikė prasčiau. EGFR nukreiptą antikūną derinant su chemoterapiniu vaistu 5‑FU, sulėtėjo storosios žarnos navikų augimas, nors kiekviena iš šių priemonių atskirai turėjo menką poveikį. Šis gydymo derinys veikė dalyvaujant CD8 T ląstelėms ir natūraliosioms žudikėms (NK ląstelėms): pašalinus vieną iš šių ląstelių grupių, veiksmingumas sumažėjo, o pašalinus abi, jis visiškai išnyko.
Reikšmingi buvo ir praktiniai rezultatai. Kai kurie deriniai išliko veiksmingi vartojant mažesnes vaistų dozes arba rečiau skiriant chemoterapiją. Jei šie rezultatai pasitvirtintų žmonėms, jie galėtų padėti kurti ne tik veiksmingesnius, bet ir mažiau pacientus apsunkinančius gydymo režimus.
Vis dėlto svarbu atsižvelgti į tyrimo ribotumus. Tyrimai su pelėmis gali padėti atskleisti veikimo mechanizmus ir parodyti perspektyvias gydymo strategijas, tačiau jie neleidžia atkartoti viso žmonėms galimų pasireikšti šalutinių poveikių spektro, įskaitant toksinį poveikį plaučiams, žarnynui, širdžiai ir odai. Taip pat nurodyti galimi interesų konfliktai: tyrimą finansavo „Regeneron“, autoriai yra arba buvo šios bendrovės darbuotojai, be to, pateiktos preliminarios patentų paraiškos.
Žurnale „Nature Communications“ paskelbtame tyrime teigiama, kad verta derinti tikslinį naviko naikinimą ir imuninės sistemos aktyvinimą: sunaikinti piktybines ląsteles ir kartu išmokyti imuninę sistemą jas atpažinti bei ateityje atremti. Kitas žingsnis aiškus, bet itin svarbus: kruopščiai suplanuoti klinikinius tyrimus ir patikrinti, ar pacientų imuninę sistemą galima išmokyti įsiminti vėžį taip pat, kaip tai pavyko pelėms.




Palikti komentarą
Komentarai
Komentarų dar nėra. Būkite pirmas.