Įsivaizduokite, kad įprastinė širdies veiklos kreivė tyliai atskleidžia gyvybei pavojingą riziką, kurios niekas nesitikėjo. Vos pastebimas pokytis kreivėje. Nedidelis virptelėjimas, galintis lemti skirtumą tarp įprastos dienos ir katastrofos.
Jungtinėse Valstijose staigus širdies sustojimas ištinka šimtus tūkstančių žmonių per metus. Staigi širdinė mirtis kasmet nusineša maždaug 300 000 amerikiečių gyvybių ir gali sudaryti iki 15 procentų visų mirčių pasaulyje. Vis dėlto daugelis mirštančiųjų nejaučia jokių aiškių įspėjamųjų požymių. Gydytojai gali implantuoti defibriliatorius, kurie koreguoja gyvybei pavojingus širdies ritmo sutrikimus, tačiau sunkiausia iki šiol buvo nustatyti, kam šis prietaisas iš tiesų reikalingas.
Šiandien gydytojai rizikai įvertinti paprastai remiasi kairiojo skilvelio išstūmio frakcija (KSIF), nustatoma ultragarsiniu tyrimu. Tačiau šis rodiklis nėra tobulas. Jis neaptinka daugelio žmonių, kuriuos vėliau ištinka staigi širdinė mirtis, o kitiems, kuriems implantuojamas prietaisas, jo niekada neprireikia. Taigi vieni žmonės miršta, nors to buvo galima išvengti, o kitiems atliekamos nereikalingos procedūros.
Siūlomas metodas širdies signalus analizuoja kitaip. Gydytojo ir dirbtinio intelekto tyrėjo Ziado Obermeyerio vadovaujama mokslininkų grupė giluminio mokymosi modelius apmokė naudodama didžiulį elektrokardiogramų archyvą: daugiau nei 440 000 įrašų iš Švedijos. Sistema taip pat išbandyta su beveik 140 000 EKG įrašų iš JAV ir pacientų grupe Taivane. Tikslas buvo ne pakeisti gydytojus, o aptikti paslėptus elektrinius požymius, padedančius numatyti staigios širdinės mirties riziką.

Mašina išanalizavo požymius, kurių žmogaus akis dešimtmečius nepastebėdavo, ir išskyrė nedidelę, aiškiai apibrėžtą pacientų grupę. Švedijos imtyje DI didelės rizikos grupei priskyrė 2,2 procento žmonių; iš jų 7 procentus per metus ištiko staigi širdinė mirtis. Palyginimui, pagal KSIF didelės rizikos grupei priskirta 1,9 procento žmonių, o per tą patį laikotarpį staigi širdinė mirtis ištiko 4,6 procento jų. Svarbu tai, kad abiem metodais nustatytos grupės mažai sutapo: KSIF neaptiko daugiau nei keturių iš penkių didelės rizikos pacientų, kuriuos nustatė DI.
Tarp pacientų, kuriuos DI priskyrė didelės rizikos grupei, implantuotus defibriliatorius turinčių žmonių staigios mirties rodiklis buvo maždaug 54,4 procento mažesnis, nei tikėtasi. Ši išvada padaryta remiantis stebėjimo duomenimis, todėl ji neįrodo priežastinio ryšio. Vis dėlto tai leidžia manyti, kad anksčiau nustačius riziką būtų galima išgelbėti gyvybių.
Dar įspūdingiau tai, kad mokslininkai, pasitelkę vizualizavimo metodus ir nagrinėdami modelio veikimo principus, aptiko anksčiau neaprašytą EKG kreivės požymį. Šis požymis apibūdinamas kaip neryškus, nuožulnus kreivės nusileidimas. Jis dažniau pasitaiko pacientams, kuriuos modelis priskyrė didelės rizikos grupei. Toks kreivės pokytis gali rodyti širdies raumens randėjimą arba fibrozę, subtilų elektrinių impulsų kelio sutrikimą, kurio įprastinė analizė dažnai nepastebi.
Ar šis atradimas iš tiesų naujas? EKG klinikinėje praktikoje naudojama jau daugiau nei šimtmetį. Tačiau šie rezultatai rodo, kad duomenyse vis dar slypi neiššifruotų signalų. Mašininio mokymosi analizė, derinama su kruopščiu rezultatų patikrinimu ir žmogaus interpretacija, gali padėti atskleisti požymius, praplečiančius mūsų supratimą apie fiziologiją. Taip nuo prognozavimo žengiama prie naujų atradimų.
Šio metodo nauda gali būti labai praktiška. EKG tyrimas yra nebrangus, neinvazinis ir plačiai prieinamas. Jei patikimai patvirtintas algoritmas galėtų nustatyti pacientus, kurių neaptinka KSIF, gydytojai turėtų veiksmingą priemonę pacientų būklei įvertinti: nukreipti juos papildomiems tyrimams, apsvarstyti defibriliatoriaus implantavimą arba skirti prevencinį gydymą tiems, kuriems jis naudingiausias. Tačiau tyrimai dar nebaigti. Reikia perspektyvinių klinikinių tyrimų, kurie patvirtintų, ar pagal DI aptiktus požymius priimami sprendimai sumažina mirčių skaičių, ir užtikrintų, kad naujas patikros metodas būtų naudingas pacientams ir jiems nepakenktų.
Kol kas mokslininkai parodė, kad seniai naudojamas klinikinis tyrimas vis dar gali atskleisti naujų dalykų. Kitas žingsnis yra atidžiau įsiklausyti ir pasitelkti šiuos vos pastebimus kreivės pokyčius priimant tikslesnius, gyvybes gelbstinčius sprendimus.




Palikti komentarą
Komentarai
Komentarų dar nėra. Būkite pirmas.