Intensyvios treniruotės gali išbalansuoti dopamino veiklą

Naujas tyrimas rodo, kad intensyvios treniruotės be pakankamo poilsio gali ilgiau išlaikyti padidėjusį dopamino kiekį smegenyse ir būti susijusios su prastu miegu, nerimu bei nuovargiu.

.
Intensyvios treniruotės gali išbalansuoti dopamino veiklą

3 Minutės

Sekti „Google“

Ji bėga auštant ir vėl temstant. Miega trumpai. Motyvacija trapi. Rezultatai negerėja. Daugeliui sportininkų ir reguliariai sportuojančių žmonių šis pažįstamas nuosmukis, kai mažėja energija, prastėja miegas ir vargina nuolatinis nuovargis, atrodo asmeniškas. Nauji tyrimai rodo, kad tam gali būti biocheminė priežastis: per intensyvios treniruotės ir nepakankamas atsistatymas gali išbalansuoti dopamino reguliaciją smegenyse.

Kaip eksperimente fizinis krūvis susietas su smegenų chemija

Tyrėjai siekė sukurti modelį reiškinio, kurį treneriai ir sporto medicinos gydytojai vadina persitreniravimo sindromu. Jie naudojo dvi pelių grupes. Viena grupė atliko vieną alinančią treniruotę bėgimo takeliu, imituojančią intensyvią treniruotę. Kita laikėsi palaipsniui sunkėjančio aštuonių savaičių režimo, kuris baigėsi treniruotėmis du kartus per dieną, tarp jų paliekant tik keturias valandas poilsio.

Ką matavo mokslininkai

Pasibaigus fizinio krūvio protokolams, tyrėjai ištyrė hipokampą, smegenų sritį, susijusią su atmintimi ir emocijų reguliavimu. Jie matavo dopamino ir serotonino kiekį bei stebėjo baltymus, susijusius su neuromediatorių gamyba, įskaitant tiroziną hidroksilazę, fermentą, padedantį sintetinti dopaminą.

Rezultatai buvo iškalbingi. Viena alinanti treniruotė trumpam padidino dopamino kiekį, kaip ir galima tikėtis reaguojant į ūmų stresą bei fizinį krūvį. Tačiau pelėms, kurioms teko kartotinės intensyvios treniruotės, nustatyti ilgalaikiai biocheminiai pokyčiai: dopamino ir tirozino hidroksilazės kiekis išliko padidėjęs iki 48 valandų atsistatymo laikotarpiu. O serotonino kiekis reikšmingai nepakito.

Kodėl svarbu, kad atsistatant dopamino kiekis išlieka padidėjęs

Dauguma žmonių dopaminą sieja su atlygiu ir motyvacija. Tačiau tai tik dalis jo funkcijų. Dopaminas taip pat padeda reguliuoti budrumą ir būdravimą. Jei dopamino kiekis išlieka neįprastai aukštas tuo metu, kai organizmas turėtų ilsėtis, gali pakisti smegenų aktyvumo pusiausvyra. Tyrimo autoriai mano, kad tai gali padėti paaiškinti, kodėl kai kurie persitreniravę sportininkai patiria nemigą, padidėjusį nerimą ir nuolatinį nuovargį net tada, kai nesportuoja.

Ši hipotezė kol kas preliminari. Šiame tyrime pelėms tiesiogiai nebuvo vertinama miego kokybė ar į nerimą panašus elgesys, o gyvūnų modelių rezultatų negalima paprastai pritaikyti žmonėms. Vis dėlto biocheminis požymis, ilgalaikis fermento, skatinančio dopamino gamybą, padidėjimas, leidžia numanyti, kaip intensyvios treniruotės be pakankamo atsistatymo gali būti susijusios su prastu miegu ir lėtiniu nuovargiu.

Praktiniai patarimai sportininkams ir treneriams

Treniruotis sunkiau ne visada reiškia treniruotis išmintingiau. Atsistatymas nėra pasirenkamas. Fiziologinė adaptacija priklauso nuo krūvio ir poilsio ciklų: praleidus atsistatymo etapą, nauda gali virsti žala. Persitreniravimo požymiai gali būti ilgalaikis rezultatų prastėjimas, apetito stoka, užsitęsęs raumenų skausmas ir didžiulis nuovargis. Poilsio, miego kokybės ir nuotaikos stebėjimas toks pat svarbus kaip nubėgtų kilometrų ar atliktų jėgos pratimų serijų skaičiavimas.

Mokslininkai dabar ieško biologinių žymenų, kurie galėtų iš anksto įspėti, kada naudinga treniruočių apkrova ima kenkti. Tyrime minimu tarptautiniu projektu siekiama nustatyti biocheminius požymius, rodančius, kad fizinio krūvio krūvis viršija individualias atsistatymo galimybes. Tikslas yra sukurti praktiškai pritaikomus diagnostikos metodus, kad sportininkai galėtų pakoreguoti treniruotes dar prieš sustiprėjant simptomams.

Eksperto įžvalga

„Smegenys nėra apsaugotos nuo ilgalaikio fizinio streso poveikio“, – sakė neurologinių grandinių aktyvumo nulemtus pokyčius tirianti neurofiziologė dr. Amelia Hart. „Šis tyrimas atskleidžia aiškų biocheminį pasikartojančio krūvio pėdsaką: sistema, padedanti išlikti budriems ir motyvuotiems, gali būti nuolat suaktyvėjusi tuo metu, kai turėtų nurimti. Tikėtina, kad šis neatitikimas prisideda prie prasto miego ir sportininkų nurodomo nepaliaujamo nuovargio.“

Dr. Hart pridūrė, kad pelių tyrimų rezultatams pritaikyti žmonėms reikia kruopščių klinikinių tyrimų, tačiau treneriams ir sportininkams skirtina žinia aiški jau dabar: pirmenybę teikite atsistatymui.

Išvada

Žurnale „Neuromokslai“ paskelbtas tyrimas nesmerkia didelio intensyvumo sporto. Priešingai, jame pabrėžiama iš pirmo žvilgsnio netikėta tiesa: daugiau treniruočių be pakankamo poilsio gali pakeisti smegenų chemiją ir pakenkti tiek rezultatams, tiek gerovei. Padidėjęs dopamino ir tirozino hidroksilazės kiekis hipokampe yra biocheminis požymis, kad intensyvus ir pasikartojantis fizinis krūvis gali paveikti centrinę nervų sistemą. Būsimi tyrimai turės patvirtinti, ar tokie pat pokyčiai vyksta ir žmonėms, taip pat ar šie žymenys gali padėti sudaryti saugesnius ir veiksmingesnius treniruočių planus. Kol kas treneriai ir sportininkai turėtų laikyti atsistatymą aktyvia ir išmatuojama sportinių rezultatų dalimi, o ne antraeiliu dalyku.

Rūta Norkaitė
„Esu Rūta – kiekvieną dieną seku naujienas iš mokslo ir technologijų pasaulio. Mano straipsniai – tai langas į rytojų.“

Palikti komentarą

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmas.