Kas yra vainikinė skylė ir kodėl ji svarbi?

Kas yra vainikinė skylė ir kodėl ji svarbi?

Naujausi Saulės stebėjimai atskleidė įspūdingą reiškinį jos paviršiuje – atvirą burną primenančią struktūrą, kurią iš šonų juosia du didžiuliai, į akis panašūs plotai. Nors šis vaizdas gali kelti nerimą, mokslininkai ramina: tai dažnas Saulės reiškinys, vadinamas vainikine skyle. Vainikinės skylės – tai regionai, kuriuose Saulės magnetinio lauko linijos tiesiasi į kosmosą, leisdamos į Saulės sistemą laisviau išsiveržti įkrautoms dalelėms, dar vadinamoms Saulės vėju.

Šios vietos neperveria Saulės paviršiaus fiziškai, tačiau išsiskiria vėsesne ir retesne plazma, palyginti su aplinkinėmis sritimis. Nors optiniuose bangų ilgiuose vainikinės skylės nematomos, ultravioletiniuose vaizduose jos ryškėja kaip dideli, tamsūs plotai. Šiuo metu Saulės pietiniame pusrutulyje stebima milžiniška, burną primenanti vainikinė skylė, o šiauriniame dominuoja du didžiuliai, Jupiterio dydžio dariniai. Kartu jie suformuoja veidą primenančią struktūrą, kuri sudomino tiek astronomus, tiek visuomenę.

Vainikinių skylių Saulės vėjo poveikis

Iš vainikinių skylių sklindantis Saulės vėjas gali reikšmingai paveikti Žemę. Šioms įkrautoms dalelėms patekus į Žemės magnetosferą, kyla geomagnetinės audros, galinčios sutrikdyti palydovų veiklą, paveikti elektros tinklus ir sukelti įspūdingas pašvaistes – šiaurės pašvaistę Šiaurės pusrutulyje ir pietų pašvaistę Pietų pusrutulyje.

Visgi ekspertai pabrėžia, kad dabartinė vainikinė skylė rimtų kosminių oro trikdžių nesukels. Jungtinės Karalystės meteorologijos tarnyba prognozuoja: „Pietinėje Saulės disko dalyje esanti vainikinė skylė gali sukelti nedidelį greito vėjo periodė padidėjimui, tačiau tikimybė maža, o jos poveikis – silpnas dėl pietinės padėties, galbūt lemsiantis tik laikinai padidėjusį vėjo stiprumą.“ Taigi, nors Saulės vėjo aktyvumas bus didesnis nei įprastai, Žemei tikėtinas tik nestiprus poveikis, ypač lyginant su intensyvių Saulės žybsnių ar masyvių vainikinių masės išsiveržimų (CME) pasekmėmis.

Mokslinis kontekstas: Saulės aktyvumo dinamika

Šiuo metu Saulė pereina į mažėjančio aktyvumo fazę po 11 metų Saulės ciklo piko, kuriam būdingi intensyvūs žybsniai, CME ir išskirtiniai magnetiniai reiškiniai, tokie kaip vainikinės skylės. Pastaruoju metu Žemė patyrė stiprią G4 klasės geomagnetinę audrą, sukėlusią ryškias pašvaistes net neįprastai žemose platumose. Tokie reiškiniai – stiprios Saulės energijos proveržiai ir magnetinio persijungimo įvykiai – rodo besimainančią ir gyvybingą žvaigždės prigimtį.

Vainikinės skylės, nors nėra tokios sprogstamos kaip CME, yra įprastas Saulės reiškinys ir atlieka svarbų vaidmenį formuojant kosminius orus. Analizuodami šių darinių dažnumą, dydį ir dinamiką, mokslininkai gali tiksliau prognozuoti jų poveikį šiuolaikinėms technologijoms – nuo komunikacijos tinklų iki kosminių misijų.

Išvada

Dabartinė milžiniška vainikinė skylė Saulės paviršiuje atskleidžia sudėtingą ir įdomų mūsų žvaigždės elgesį. Nors ultravioletiniuose vaizduose matomas „veidas“ traukia akį, mokslininkai įsitikinę – šio reiškinio Saulės vėjo poveikis Žemei bus nedidelis. Saulės aktyvumui nuolat kintant, sistemingas stebėtojų ir kosminių agentūrų darbas išlieka esminis siekiant suprasti ir suvaldyti Saulės įtaką mūsų planetai. Šiuo metu tiek astronomai, tiek dangaus stebėtojai gali grožėtis šiuo išskirtiniu artimiausios mūsų žvaigždės reginiu.