3 Minutės
Kinija pradeda istorinę asteroidų mėginių rinkimo misiją
Kinija oficialiai pradėjo savo pirmąją ambicingą misiją surinkti ir pargabenti mėginius iš arti Žemės esančio asteroido – tai svarbus etapas kosmoso tyrinėjimo istorijoje. Zondas Tianwen-2 pakilo būdamas ant Long March-3B raketos iš Sicano provincijos Sicango palydovų paleidimo centro 1:31 val. vietos laiku (1731 GMT). Ši misija yra esminis žingsnis sparčiai besivystančioje Kinijos kosmoso programoje.
MISIJOS TIKSLAI: „GYVOSIOS FOSILIJOS“ TYRIMAS
Kinijos nacionalinės kosmoso administracijos (CNSA) duomenimis, Tianwen-2 zondas susitiks su asteroidų 2016 HO3 – mažu dangaus kūnu, aptiktu Havajų tyrėjų 2016 metais. Šis asteroidas, kurio dydis siekia apie 40–100 metrų, skrieja netoli Žemės. Mokslininkai jį vadina „gyvąja fosilija“, nes jo sudėtyje išlikusios primityvios Saulės sistemos pradžios medžiagos. Tikimasi, jog pargabenti asteroidų mėginiai atskleis svarbių užuominų apie Saulės sistemos kilmę ir medžiagas, iš kurių vėliau susidarė planetos.
Be to, misijos plane numatyta ir kometos 311P tyrimai. Ši kometa išsiskiria tuo, kad, nors skrieja tarp Marso ir Jupiterio kaip įprasta kometa, turi bruožų, paprastai būdingų asteroidams. Šių dangaus kūnų tyrimai padės išskirti kometų ir asteroidų raidos ypatumus, pagilins planetų mokslo ir Saulės sistemos evoliucijos supratimą.
Technologiniai pasiekimai ir misijos trukmė
Maždaug po 18 minučių nuo pakilimo Tianwen-2 sėkmingai įskriejo į orbitą link 2016 HO3, o CNSA pranešė, kad zondui sėkmingai buvo išskleisti saulės elementai ir paleidimas įvyko be trukdžių. Visa misija turėtų trukti apie dešimt metų – tai viena ilgiausių ir technologiškai sudėtingiausių užduočių, su kuriomis yra susidūrę Kinijos kosmoso inžinieriai.
Misijai kyla nemažai techninių ir logistinių iššūkių dėl didelio atstumo ir sudėtingumo, tačiau CNSA atstovai išreiškė optimizmą dėl galimų „revoliucinių atradimų“, kurie galėtų išplėsti mūsų žinias apie Visatą. Sėkmės atveju Tianwen-2 leis Kinijai prisijungti prie nedidelio klubų valstybių – tokių kaip Japonija ir JAV – jau sėkmingai įvykdžiusių asteroidų mėginių grąžinimo misijas.
Kinijos augančios kosmoso ambicijos
Tianwen-2 yra tik naujas etapas sparčiai besiplečiančioje Kinijos kosmoso programoje. Pastaraisiais metais šalis investavo milijardus į kosmoso technologijas, pasiekdama didelę pažangą – pastatytą nuolatinę kosminę stotį Tiangong (išvertus „dangiškieji rūmai“). Programa jau sulaukė pasaulinio dėmesio dėl sėkmingų robotizuotų misijų į Mėnulį ir Marsą, bei planų iki šio dešimtmečio pabaigos nusiųsti astronautus į Mėnulio paviršių. Neseniai, kaip Shenzhou-20 misijos dalis, į Tiangong stotį šešiems mėnesiams buvo išsiųsti trys astronautai, o tai dar labiau sustiprino Kinijos, kaip svarbios kosminės valstybės, statusą.
Išvados
Tianwen-2 misija aiškiai rodo Kinijos pasiryžimą vystyti mokslinius tyrimus ir kosmoso technologijas. Tyrinėdama asteroidą 2016 HO3 ir kometą 311P, Kinija gali atskleisti unikalių Saulės sistemos kilmės paslapčių ir procesų, sukūrusių planetinius kūnus, žinias. Per artimiausią dešimtmetį vykstančią misiją pasaulio mokslininkai lauks naujienų, galinčių iš esmės pakeisti mūsų supratimą apie kosmosą.
Komentarai