4 Minutės
Išskirtinis atradimas: Unikalaus objekto dvigubos kosminės signalizacijos
Tarptautinė astronomų komanda neseniai aptiko dangaus objektą, kuris iki šiol neturi analogų ir suteikia naujų žinių apie paslaptingiausius Visatos reiškinius. Objektas, pavadintas ASKAP J1832-0911, buvo aptiktas Australijoje esančio Tarptautinio radijo astronomijos tyrimų centro (ICRAR) komandos, naudojant pažangųjį ASKAP (Australian Square Kilometre Array Pathfinder) radijo teleskopą. ASKAP J1832-0911 išsiskiria tuo, jog koordinuotai siunčia tiek radijo bangų, tiek rentgeno spindulių impulsus, kas žymi naują etapą mūsų suvokime apie kosminius signalus ir jų šaltinius.
Ilgų periodų tranzientų mįslė: Retos kosmoso objektų rūšies pažinimas
Manoma, kad ASKAP J1832-0911 priklauso naujai identifikuotai kosminių objektų klasei – ilgų periodų tranzientams (LPT, ang. Long Period Transients). Šie objektai išsiskiria galingų radijo impulsų emisija neįprastai ilguose ir pastoviuose intervaluose – dažnai minutės ar net valandos tarp impulsų, kas juos skiria nuo paprastų pulsarų ar greitųjų radijo žybsnių (FRB). Pirmasis LPT buvo užfiksuotas ICRAR mokslininkų tik 2022 metais, o iki šiol patvirtinta apie dešimt tokių objektų, todėl ilgų periodų tranzientai išlieka itin reti ir kelia didelį susidomėjimą tarp astrofizikų.
Netikėti rentgeno spindulių pliūpsniai: Neįprastas dvigubas signalas
Didžiausia staigmena nustatant ASKAP J1832-0911 buvo NASA „Chandra“ rentgeno observatorijos netyčia atlikti stebėjimai. Tuo pačiu metu, kai ASKAP fiksavo radijo impulsus, Chandra – siauroje Paukščių Tako srityje – užfiksavo ir intensyvius rentgeno žybsnius. Tokio dvigubo signalo, sinchroniškai sklindančio iš LPT objekto, anksčiau nebuvo pastebėta. Pasak pagrindinio tyrimo autoriaus, ICRAR–Curtin universiteto astronomo dr. Ziteng (Andy) Wang, tokia sėkminga sąveika prilygsta „adatos ieškojimui šieno kupetoje“, mat Chandra apžvelgia žymiai siauresnį dangaus plotą nei ASKAP prietaisas.
Stebėjimų duomenys parodė, kad ASKAP J1832-0911 skleidžia radijo ir rentgeno impulsus kartu apie dvi minutes kas 44 minutes. Toks reguliarus ir sinchroninis signalų pobūdis yra visiškai išskirtinis tarp žinomų galaktikos objektų bei iškelia iššūkių jau egzistuojantiems astrofizikos modeliams. Publikuotame moksliniame straipsnyje žurnale „Nature“ teigiama, kad šie duomenys liudija apie anksčiau neaptiktas galaktinių šaltinių savybes.
ASKAP J1832-0911 prigimtis: magnetaras ar iki šiol nežinomas reiškinys?
Šio objekto unikalių signalų kilmė sukėlė diskusiją astronomų bendruomenėje. Dr. Wang su kolegomis pasiūlė kelias versijas. Viena jų – objektas gali būti magnetaras, t. y. itin stipriai magnetizuota neutroninė žvaigždė, kuri susidaro žlugus milžiniškai žvaigždei. Nors magnetarai spinduliuoja tiek radijo, tiek rentgeno impulsus, tokio reguliarumo ir stiprumo signalai, kaip ASKAP J1832-0911, nesutampa su žinomais magnetarų profiliais.
Kita ganėtinai tikėtina hipotezė – dvinarė žvaigždžių sistema, kurioje stipriai magnetizuotas baltasis nykštukas sąveikauja su artima žvaigžde. Kai kuriais atvejais ši sąveika gali lemti periodinius signalus nuo radijo iki rentgeno diapazono. Visgi tikslus sinchroniškumas, koks stebimas ASKAP J1832-0911, kol kas nėra paaiškinamas nei viena teorija, tad galbūt susiduriama su nauju fizikos reiškiniu arba dabartinės žvaigždžių evoliucijos teorijos reikalauja rimtos peržiūros.
Pasekmės ir tolimesni tyrimai: naujų kosminių signalų paieškos
ASKAP J1832-0911 atradimas paskatino intensyvesnes ilgų periodų tranzientų ir kitų neįprastų kosminių signalų paieškas. „Tokio objekto aptikimas rodo, kad jie gali būti žymiai dažnesni nei manėme“, sako straipsnio bendraautorė, astrofizikė dr. Nanda Rea iš Kosminės erdvės mokslo instituto (ICE-CSIC) ir Katalonijos kosminių studijų instituto (IEEC, Ispanija). Jos teigimu, laikini rentgeno spindulių signalai atskleidžia naujus ilgų periodų tranzientų kilmės aspektus, o atradimai gali atverti dar neatrastas astrofizikos kryptis.
Technologijų pažanga radijo bei rentgeno astronomijoje leidžia tikėtis ir daugiau tokių retų reiškinių atradimų. Kiekviena nauja ilgų periodų tranziento ar neįprasto kosminio objekto identifikacija praplečia mūsų suvokimą apie Paukščių Taką, aukštos energijos Visatą ir žvaigždžių raidos ciklus.
Išvada
ASKAP J1832-0911 atradimas žymi reikšmingą lūžį astrofizikoje – tai unikalus šaltinis, metantis iššūkį mūsų žinioms apie ilgų periodų tranzientus bei kosminių signalų kilmę. Esamos hipotezės, apimančios magnetarus ir egzotines dvinares sistemas, paaiškina tik dalį stebimų reiškinių, tačiau pilnai neatspindi objekto dvigubų emisijų ypatybių. Šis proveržis pabrėžia būtinybę toliau vykdyti išsamias stebėjimų kampanijas ir gilintis į naujas teorines galimybes, išryškindamas nuolat besikeičiantį kosmoso pažinimo horizontą. Šis darbas ne tik plečia mūsų žinias apie Visatą ir kosminius signalus, bet ir primena, kiek daug dar gali netikėtai atskleisti kosmoso gelmės.
Komentarai