5 Minutės
Pirmąkart Jungtinėje Karalystėje aptiktas Vakarų Nilo virusas uoduose
Didelę reikšmę visuomenės sveikatai turinčiame įvykyje JK mokslininkai neseniai aptiko Vakarų Nilo viruso (VNV) pėdsakų vietinėse uodų populiacijose. Kaip praneša Jungtinės Karalystės Sveikatos apsaugos agentūra (UKHSA), tai pirmas atvejis šalies istorijoje, kai šiuo uodų platinamu virusu užsikrėtė uodai JK teritorijoje. Šis atradimas buvo padarytas atliekant įprastą vektorių stebėseną.
Kas yra Vakarų Nilo virusas? Kilmė ir perdavimas
Vakarų Nilo virusas priklauso Flavivirus genčiai, kuriai taip pat priskiriami tokie patogenai kaip dengės, Zikos ir geltonojo drugio virusai. Pirmą kartą virusas buvo išskirtas Ugandoje 1937 metais. Daugiausiai VNV plinta tarp laukinių paukščių ir uodų, ypač Culex pipiens rūšies. Paukščiai yra pagrindiniai viruso rezervuarai: uodai užsikrečia siurbdami užsikrėtusių paukščių kraują ir vėliau gali perduoti virusą kitiems paukščiams, žmonėms ar žinduoliams.
Didžioji dauguma žmonių infekciją išgyvena be jokių simptomų – apie 80% užsikrėtusiųjų nejaučia jokių požymių. Pasireiškus simptomams, jie dažniausiai būna lengvi: karščiavimas, nuovargis, galvos ir kūno skausmai, kartais pykinimas. Tačiau retais atvejais – maždaug vienas iš 150 – liga sukelia rimtas neurologines komplikacijas, tokias kaip encefalitas (smegenų uždegimas) ar meningitas (smegenų dangalų uždegimas). Didžiausią riziką susirgti sunkiomis formomis turi vyresni nei 50 metų žmonės. Žmogaus perdavimas žmogui yra ypatingai retas, užfiksuotas tik per kraujo perpylimą arba nėštumo metu – iš motinos vaikui.
Kaip Vakarų Nilo virusas pasiekė Jungtinę Karalystę?
Tiksli VNV atvykimo į JK eiga dar nėra iki galo aiški. Tačiau ekspertai mano, kad pagrindinį vaidmenį galėjo suvaidinti migruojantys paukščiai, jau užsikrėtę virusu iš žemyninės Europos ar Afrikos. Keliaudami per JK pelkes, šie paukščiai galėjo užkrėsti vietinius uodus. Neseniai atlikta mokslinė analizė – PCR (polimerazės grandininės reakcijos) tyrimai, leidžiantys aptikti viruso genetinę medžiagą – buvo atlikta Gyvūnų ir augalų sveikatos agentūros kaip plataus uodų stebėjimo projekto dalis pietryčių Anglijos pelkėse.
Pažymėtina, kad viruso RNR aptikimas PCR būdu dar nereiškia, kad uodai yra infekciniai. Po to, kai uodas įsisavina virusą, turi praeiti kelios dienos, kol virusas pasiekia pakankamą koncentraciją tolimesniam perdavimui. Šis procesas labai priklauso nuo oro temperatūros – šiluma pagreitina viruso vystymąsi uoduose.
Galimybės Vakarų Nilo virusui plisti JK
Istoriškai vėsesnis JK klimatas ribojo tropinių uodų platinamų ligų, tokių kaip Vakarų Nilo virusas, įsitvirtinimą. Mokslininkų vertinimu, esant vidutinei vasaros temperatūrai apie 15°C, VNV uoduose subręsti perdavimui gali prireikti iki 100 dienų – ilgiau nei vidutinė uodo gyvenimo trukmė. Tuo tarpu vietose, kur vasaros temperatūros viršija 30°C, šis laikotarpis sutrumpėja iki kelių dienų, todėl epidemijos rizika smarkiai išauga.
Kad Vakarų Nilo virusas įsitvirtintų ir sukeltų protrūkius JK, būtina susiklostyti kelioms sąlygoms: turi būti pakankamai užsikrėtusių paukščių ir uodų, taip pat reikiamas ilgas šiltų orų periodas, leidžiantis virusui daugintis. Šiuo metu šios sąlygos JK dar nesusiformavo. Visgi klimato tyrėjai įspėja, kad dėl klimato atšilimo ir dažnėjančių karštesnių vasarų rizika ateityje gali išaugti, sudarydama prielaidas tiek VNV, tiek kitiems Flavivirusams sezoniniam ciklui ir vietinėms epidemijoms.
Vakarų Nilo viruso paplitimas pasaulyje ir protrūkiai
Anksčiau Vakarų Nilo virusas buvo lokalizuotas Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, tačiau per kelis pastaruosius dešimtmečius išplito į kitas teritorijas. Dideli VNV protrūkiai užfiksuoti Graikijoje, Rumunijoje, Izraelyje, Rusijoje ir Jungtinėse Valstijose. Ypač išsiskyrė 1999 metų protrūkis Niujorke, kai buvo stebimi nepaaiškinami paukščių kritimai ir žmonių susirgimai – vėliau nustatyta, kad jų priežastis buvo Vakarų Nilo virusas. Tyrimams vadovavo veterinarijos patologė dr. Tracey McNamara.
Nuo tada JAV virusas tapo endeminiu: registruota daugiau nei 60 000 žmonių atvejų, per 28 000 hospitalizacijų ir per 3 000 mirčių. 2024 m. Europoje užfiksuotas protrūkio šuolis – 1 436 atvejai, 125 mirtys 19 šalių, daugiausiai tarp vyresnių asmenų. Virusas taip pat sukėlė protrūkius žirgams ir paukščiams – šios rūšys yra labai jautrios VNV, o tai parodo viruso plataus poveikio mastą.
Visuomenės sveikatos reikšmė ir prevencija JK
Nors Vakarų Nilo viruso genetinės medžiagos aptikimas JK uoduose sukėlė tam tikrą susirūpinimą, mokslininkų sutarimu, tiesioginė rizika visuomenės sveikatai šiuo metu išlieka labai maža. Iki šiol JK neužfiksuota nė vieno žmogaus užsikrėtimo atvejo, o vasaros temperatūros nėra pakankamai aukštos, kad virusą plačiai platintų uodai.
Gyventojams ir keliautojams, ypač vykstantiems į Pietų Europą, kur VNV rizika didesnė, rekomenduojama laikytis įprastų uodų prevencijos priemonių: dėvėti šviesius, ilgomis rankovėmis drabužius, naudoti patvirtintas repelentų priemones ir būti atsargesniems vakarais, kai uodų aktyvumas didžiausias. Svarbu ir toliau stiprinti uodų stebėsenos programas bei vykdyti informavimo kampanijas, nes dėl klimato kaitos vektorių platinamų ligų grėsmė gali didėti ateityje.
Išvados
Vakarų Nilo viruso nustatymas JK uoduose yra svarbus etapas vektorių platinamų ligų epidemiologinėje stebėsenoje. Nors šiuo metu didelių protrūkių tikimybė nedidelė dėl klimato sąlygų, tolesnis klimato atšilimas gali pakeisti situaciją, sudarydamas prielaidas VNV ir panašių virusų plitimui. Nuolatinė mokslinė stebėsena ir visuomenės informavimas išliks esminiais veiksniais prisitaikant prie kintančių rizikų ir užtikrinant visuomenės sveikatos apsaugą.
Komentarai