Palemono kalnas, vietinių gyventojų dar vadinamas Seredžiaus piliakalniu, yra Jurbarko rajone. Itin gražioje ir vaizdingoje vietoje, Nemuno slėnyje ir Pieštvės upelio krante, stūksantis kalnas yra 30 metrų aukščio.

Piliakalnio  lankytojai laiptais gali pakilti į jo viršūnę, nuo kurios atsiveria kvapą gniaužiantis vaizdas į Nemuno slėnį. Piliakalnio papėdėje kadaise buvusios gyvenvietės, kurių likučius aptiko archeologai.

Palemono kalnu Seredžiaus piliakalnis imtas vadinti XIX a. pr. Anot legendos, čia palaidotas Žemaitijos ir Lietuvos valdovas Palemonas. Legenda pasakoja, kad kunigaikštis Palemonas buvo persekiojamas Romos imperatoriaus  ir su šeima mūsų kraštą pasiekė plaukdamas Baltijos jūra. Vėliau Nemunu pasiekęs dabartinio Seredžiaus vietovę, kunigaikštis čia pasistatės pilį ir likęs gyventi.

Ant Palemono kalno 1293–1363 m. stovėjo Pieštvės pilis. Ją kryžiuočiai 1293 – 1357 m. laikotarpyje puolė bent šešis kartus, kiekvieną kartą sudeginti papiliai. Tik 1363 m. Pieštvės pilis užimta ir sudeginta po derybų, pasitraukus jos įgulai. Pieštvės pilis vėl buvo atstatyta po Žalgirio mūšio, minima 1412–1413 m.

Palemono kalnas, ant kurio stovėjo pilis, manoma, buvo laikoma šventa senovinių apeigų vieta.

Piliakalnis įrengtas Nemuno aukštutinės terasos kyšulyje, suformuotame Pieštvės upelio. Iš šiaurės vakarų piliakalnį juosia Pieštvės upelis, iš pietų – Nemuno slėnis, iš šiaurės rytų prieina gretima aukštuma. Aikštelė beveik trikampė, pailga.

Rytinėje ir pietinėje papėdėse 1,5 ha plote yra papėdės gyvenvietė, kurioje rasta grublėtos bei žiestos keramikos, molio tinko, gyvulių kaulų.