Palangos gintaro muziejus – Lietuvos dailės muziejaus padalinys Palangoje, eksponuojantis gintarą, jo dirbinius. Įsikūręs buvusiame Palangos dvare.

Muziejus veikia grafo Felikso Tiškevičiaus rūmuose. Jie pastatyti 1897 m. pagal vokiečių architekto Franco Švechteno projektą vietinių gyventojų šventu laikytame Palangos Birutės miške, šalia Baltijos jūros. 

Vieną gausiausių pasaulyje gintaro inkliuzų ir unikumų kolekciją turinčiame muziejuje iš viso yra virš 30 tūkst. eksponatų, iš kurių apie 15 tūkst. turi inkliuzus. 

Gintaru domėjosi, jį kolekcionavo Palangos grafas Feliksas Tiškevičius. Kolekcionierių, kurie kaupė retus, mokslui ir dailei vertingus gintaro pavyzdžius, inkliuzus, XX a. pirmoje pusėje Lietuvoje buvo nemažai, tačiau niekam iki pat XX a. septintojo dešimtmečio pradžios nebuvo pavykę surinkti tų vertybių į vieną vietą, kur jie galėjo būti rodomi visuomenei ir tyrinėjami mokslininkų.

Palangos gintaro muziejus įkurtas 1963 m. rugpjūčio 3 d. Lietuvos TSR kultūros ministerijos pavedimu. Eksponatus muziejaus ekspozicijai pradėjo kaupti buvęs ilgametis Lietuvos dailės muziejaus direktorius Pranas Gudynas. 1963 m. muziejus užėmė tik dalį Tiškevičių dvaro patalpų. Tuo metu pastate dar veikė ir Dailininkų kūrybos namai.

Pirmajame muziejaus aukšte esančios rūmų erdvės lankytojus žavi atnaujintais istoriniais rūmų interjerais, pasakojančiais apie grafų Tiškevičių gyvenimą šiuose rūmuose. Palangos bei grafų Tiškevičių istorija besidomintiems lankytojams pristatomos autentiškai įrengtos erdvės: Holas, Renginių salė, Raudonasis salonas, Didysis salonas, Grafienės kabinetas, Mėlynasis salonas, Jaunojo grafo kabinetas, Mažasis salonas. Šiame aukšte eksponuojami įvairių epochų gintaro dirbiniai. Eksponuojami akmens amžiaus gintaro dirbiniai, įrankiai, papuošalai, vėlesnio laikotarpio gintarinės įkapės ir Romos imperijos monetos, į mūsų kraštus patekusios mainais į gintarą. Didelę dalį kolekcijos sudaro gintaro dirbiniai iš XV–XIX a.

Šiose reprezentacinėse rūmų salėse atkurta aristokratų rezidencijos aplinka, kurioje eksponuojami XVIII amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios didikų rūmų interjerų kūriniai iš Lietuvos dailės muziejaus išsaugotų grafų Tiškevičių, kitų Lietuvos didikų rūmų bei privačių kolekcijų. Interjerų ekspozicijos autorius – Romualdas Budrys.

Antrajame aukšte pristatoma unikali gintaro ekspozicija, kuri supažindina su gintaro susidarymu, prekybos keliais, gavyba, apdirbimu. Po 2015 m. renovacijos ji papildyta archeologiniais eksponatais, atnaujinta ir inkliuzų kolekcija. Lankytojai gali išvysti visiškai naują gintaro morfologijos ekspoziciją. 

Ekspozicija išsamiai pasakoja apie gintaro susidarymo istoriją, gintaro paplitimą pasaulyje, morfologiją. Čia rodomi fosilinių sakų, randamų kitose pasaulio šalyse, pavyzdžiai. Eksponuojama unikali inkliuzų kolekcija. Taip pat pasakojama apie XIX–XX a. gintaro dirbinius, tarpukario Lietuvos gintaro apdirbimo cechus ir meistrus.

Taip pat gintaro muziejuje yra laikomos dingusių akmens amžiaus gintaro dirbinių rekonstrukcijos, atkurtos pagal piešinius.

Gintaro muziejų supa 100 hektarų apimantis Palangos Botanikos parkas, įkurtas XIX a. pab. Parką suprojektavo prancūzų kraštovaizdžio architektas Eduardas Andrė kartu su sūnumi Renė ir belgų sodininku Buisenu de Kulonu (Buyssen de Coulon).