4 Minutės
Joga gali pagerinti lankstumą, pusiausvyrą ir bendrą savijautą, tačiau naujausi įrodymai rodo, kad ji ne visada nuosekliai teikia tokią pat naudą kraujagyslių funkcijai kaip kiti struktūruoti fiziniai pratimai. Sisteminga apžvalga, paskelbta Advances in Integrative Medicine, analizavo atsitiktinių imčių kontroliuojamus tyrimus, kryžminių dizainų studijas ir neatsitiktinius tyrimus, kurie lygino jogą su kitomis fizinio aktyvumo formomis nejudriems suaugusiems. Ultragarsu pagrįsti kraujagyslių vertinimai buvo naudojami kaip pagrindinis rezultato rodiklis arterijų veiklai įvertinti.
Mokslinis pagrindas ir tyrimo dizainas
Kraujagyslių funkcija reiškia arterijų ir periferinių kraujagyslių gebėjimą išsiplėsti ir susitraukti, kad tenkintų audinių poreikius. Svarbūs klinikiniai rodikliai yra endotelio funkcija ir arterijų standumas, kurie siejami su hipertenzija, ateroskleroze ir širdies bei kraujagyslių rizika. Ilgalaikis sėdėjimas ir fiziškas neveiklumas mažina kraujagyslių atsaką, didindami cholesterolio susikaupimo ir kraujo krešulių susidarymo tikimybę.
Tyrimo autoriai prioritetą skyrė darbams, kuriuose kraujagyslių rezultatai buvo matuojami ultragarsinėmis metodikomis (pvz., srauto sukeltos dilatacijos ir kitų neinvazinių rodiklių, dažnai naudojamų endotelio funkcijai vertinti). Apjungdami įrodymus iš skirtingų tyrimų tipų, tyrėjai siekė palyginti kraujagyslių pokyčių mastą ir nuoseklumą po intervencijų, tokių kaip joga, Tai Chi, Pilates ir intensyvesnės treniruotės, pavyzdžiui, HIIT (aukšto intensyvumo intervalinės treniruotės).
Pagrindinės išvados ir pasekmės
Analizė parodė, kad nors joga suteikia tam tikrų kraujagyslių privalumų — ypač vidutinio amžiaus ir vyresniems suaugusiems — tradicinės struktūruotos pratimų formos rodė nuoseklesnį kraujagyslių funkcijos pagerėjimą neaktyviems dalyviams. Tai Chi, Pilates ir HIIT demonstravo patikimesnį teigiamą poveikį arterijų lankstumui ir endotelio atsakui nei vien tik joga.
Kam joga labiausiai naudinga?
Joga išlieka prieinama ir kultūriškai svarbi fizinio aktyvumo forma. Apžvalga rodo, kad ji gali būti ypač vertinga vyresnio amžiaus žmonėms, judėjimo apribojimų turintiems asmenims arba tiems, kurie renkasi mažesnio poveikio pratimus. Tačiau neaktyviems jaunesniems suaugusiems ir asmenims, kurių širdies bei kraujagyslių rizika padidėjusi, jogos papildymas intensyvesnėmis arba struktūruotomis treniruotėmis, atrodo, duoda stipresnį kraujagyslių sveikatos pagerėjimą.
Kodėl intensyvumas ir nuoseklumas svarbūs
Tyrėjai pabrėžia, kad kraujagyslių adaptacijos priklauso nuo pratybų tipo, intensyvumo ir dažnumo. Kaip bendradarbė autorė dr. Leena David, medicininės diagnostikos vaizdavimo specialistė Sharjah universitete, sako: "Pagalvokite apie kraujagysles kaip lankstų sodo žarną. Jei jos sustingsta, padidėja širdies priepuolių ir insultų rizika. Mūsų tyrimas rodo, kad struktūruotos treniruotės palaiko tas žarnas lanksčias, tuo tarpu joga teikia tam tikrų privalumų, bet ne taip patikimai. Vidutinio amžiaus ir vyresni suaugusieji dažnai pastebi pagerėjimą po jogos, tačiau jaunesniems suaugusiems jis gali būti mažiau akivaizdus." Apžvalga taip pat pabrėžia ilgo sėdėjimo kaip atvirkštinį rizikos veiksnį; reguliarus judėjimas mažina ilgalaikio sėdimo gyvenimo poveikį kraujagyslėms.
Visuomenės sveikata ir technologijų galimybės
Iš visuomenės sveikatos perspektyvos šios išvados palaiko žinutę, skatinančią judėjimą kaip mediciną. Vietoje to, kad joga būtų pateikiama kaip vienintelė kardiovaskulinė strategija, gydytojai ir sveikatos komunikatoriai gali rekomenduoti mišrų požiūrį: derinti jogos lanksčių judesių ir streso mažinimo privalumus su tikslingomis aerobinėmis ar jėgos treniruotėmis arterijų funkcijai gerinti. Fitneso ir skaitmeninės sveikatos pramonė gali įtraukti šias žinias į struktūruotas programas ir programas (apps), skatinančias dozuotą ir tinkamą fizinį aktyvumą neaktyvioms populiacijoms.
Eksperto įžvalga
Dr. Maya R. Singh, kardiopulmonalinė fiziologė (fiktyvi), pažymi: "Ši apžvalga pabrėžia praktišką pusiausvyrą — joga yra puikus startas, tačiau arterijos patikimiausiai reaguoja į pakartotinį kraujo srauto ir šlyties stresą, kurį sukelia aerobinės ar intervalinės treniruotės. Daugeliui žmonių geriausias kelias yra palaipsnis: pradėkite nuo prieinamų praktikų, o vėliau pridėkite 15–30 minučių spartaus ėjimo, važiavimo dviračiu arba ratinių treniruočių kelis kartus per savaitę, kad optimizuotumėte kraujagyslių sveikatą." Jos pasiūlymas atspindi įrodymų pagrindu grįstą, laipsnišką požiūrį, gerinantį prisitaikymą ir tikslinant arterijų atsparumą.
Išvada
Dabartiniai įrodymai rodo, kad joga teigiamai veikia bendrą savijautą ir gali palaikyti kraujagyslių sveikatą tam tikrose populiacijose, tačiau ji ne visada nuosekliai prilygsta struktūruotų aerobinių, intervalinių ar kūno ir proto pratimų, tokių kaip Tai Chi ir Pilates, kraujagyslių naudai neaktyviems suaugusiems. Sveikatos priežiūros specialistai ir visuomenės sveikatos kampanijos turėtų skatinti reguliarią fizinę veiklą, pritaikytą individualiems gebėjimams — derinant jogą su intensyvesnėmis arba struktūruotomis treniruotėmis, kai tai įmanoma, siekiant maksimaliai pagerinti arterijų lankstumą ir sumažinti širdies bei kraujagyslių riziką.
Šaltinis: scitechdaily
Komentarai