Plaukų kortizolis rodo psichinės sveikatos riziką vaikams

Plaukų kortizolis rodo psichinės sveikatos riziką vaikams

0 Komentarai

5 Minutės

Ilgalaikis stresas plaukuose rodo psichinės sveikatos riziką

Aukštas plaukų kortizolio lygis atskleidžia paslėptas psichinės sveikatos rizikas vaikams, sergantiems lėtinėmis ligomis, suteikdamas gydytojams neinvazinį įrankį prognozuoti ir užkirsti kelią ateities emociniams iššūkiams. Šaltinis: Shutterstock

Naujas ilgalaikis University of Waterloo tyrimas rodo, kad kortizolio matavimas plaukuose — bendros streso ekspozicijos žymuo — gali padėti prognozuoti, kurie vaikai, gyvenantys su lėtinėmis fizinėmis ligomis (LFL), labiausiai rizikuoja išsivystyti nerimą, depresiją ar elgesio sutrikimus. Tyrime 244 Kanados vaikų buvo stebima ketverius metus; nuolatinis aukštas plaukų kortizolis buvo susijęs su didesniu psichinės sveikatos simptomų lygiu, tuo tarpu mažėjantys kortizolio rodikliai siejosi su emocinių problemų pagerėjimu.

Mokslinis kontekstas ir metodai

Kortizolis yra steroidinis hormonas, kurį stresui reaguojant gamina hipotalamo–hipofizės–antinksčių (HPA) ašis. Skirtingai nuo kraujo ar seilių matavimų, kurie atspindi trumpalaikes svyravimus, plaukų kortizolis suteikia retrospektyvų cirkuliuojančio kortizolio indeksą per savaites ar mėnesius, nes plaukai auga lėtai ir į juos įsikaupia hormonai. Dėl to plaukų mėginiai yra neinvazinis būdas stebėti chroninę streso ekspoziciją pediatrinėje populiacijoje.

Tyrėjai per ketverius metus keliuose laiko taškuose rinko plaukų mėginius ir standartizuotas elgesio vertinimo anketas iš vaikų, sergančių įvairiomis LFL, įskaitant astmą, diabetą ir autoimuninius sutrikimus. Ilgalaikės analizės metu jie nustatė skirtingas kortizolio trajektorijas: nuolat aukštą, mažėjančią arba žemesnės, stabilios vertės. Daugiau nei du trečdaliai dalyvių viso tyrimo laikotarpiu rodė nuolat padidintą plaukų kortizolio lygį.

Pagrindiniai atradimai ir pasekmės

Vaikai, kurių plaukų kortizolis išliko aukštas, dažniau rodė nerimo, depresijos bei elgesio ar disciplinos problemų simptomus, palyginti su bendraamžiais, kurių kortizolio lygiai laikui bėgant mažėjo. Kai kortizolis mažėjo, emociniai ir elgesio simptomai taip pat linkdavo mažėti, kas rodo, kad plaukų kortizolio trajektorijos atspindi klinikinei praktikai reikšmingus pokyčius.

„Gyvenimas su lėtine liga reiškia kasdienių iššūkių, tokių kaip vaistų vartojimas, praleidžiamas pamokas ir veiklų koregavimas, patirtį; visa tai gali rimtai paveikti emocinę būseną“, sakė Emma Littler, University of Waterloo doktorantė ir pagrindinė autorė. „Mūsų išvados rodo, kad chroniškai padidintas stresas, matuojamas plaukų mėginiais, gali padėti identifikuoti LFL turinčius vaikus, kuriems kyla didžiausia rizika psichinės sveikatos problemoms. Tai atveria galimybes ankstyvesnei ir tikslesnei paramai.“

Dr. Mark Ferro, bendras autorius ir Waterloo visuomenės sveikatos mokslų profesorius, pridūrė: „Plaukų kortizolis yra neinvazinis, lengvai surenkamas biomarkeris, kuris ateityje galėtų būti naudojamas vaikų skrininimui ir stebėti, ar gydymo ar paramos programos padeda sumažinti stresą.“ Tyrimas buvo paskelbtas recenzuojamame žurnale Stress and Health pavadinimu "Association between hair cortisol and psychopathology in children with a chronic physical illness."

Susiję biomarkerių tyrimai

Waterloo komanda, bendradarbiaudama su McMaster universiteto tyrėjais, taip pat pranešė papildomus rezultatus iš kraujo biomarkeriais grindžiamų tyrimų. Atitinkamas tyrimas nustatė uždegimo žymenis įprastiniuose kraujo tyrimuose, kurie koreliavo su vėlesnėmis psichinės sveikatos trajektorijomis: kai kurie citokinų modeliai prognozavo blogėjimą, o kiti buvo susiję su atsigavimu. Kartu plaukų kortizolis ir kraujo biomarkeriai rodo kelią link integruoto biologinio skriningo ir psichinės sveikatos vertinimo vaikams, sergantiems LFL.

Šie rezultatai palaiko modelį, kuriame įprastiniai, minimaliai invaziniai tyrimai (plaukų ir kraujo mėginiai) galėtų būti įtraukti į pediatrinę priežiūrą vaikams su lėtinėmis ligomis, kad būtų identifikuoti tie, kuriems gali prireikti ankstyvos psichologinės ar socialinės intervencijos. Ankstyva diagnostika galėtų sumažinti ilgalaikę sergamumą, apriboti mokyklos sutrikimus ir sumažinti vėlesnes sveikatos priežiūros išlaidas.

Ekspertų įžvalgos

Dr. Ana Morales, fiktyvi, bet realistiška pediatrinės elgesio sveikatos specialistė, komentuoja: „Biomarkeriai, tokie kaip plaukų kortizolis, suteikia klinikams objektyvų signalą, papildantį tėvų ir gydytojų pastebėjimus. Vaikams, sergantiems lėtinėmis ligomis, tai gali pakeisti praktiką iš reaguojančios į proaktyvią — identifikuojant streso riziką dar prieš išsivystant pilnaverčiam psichiniam sutrikimui ir nukreipiant išteklius, pavyzdžiui, kognityvinę elgesio terapiją ar šeimos paramą, ten, kur jų labiausiai reikia.“

Praktiniai aspektai ir ateities perspektyvos

Kol plaukų kortizolis negalės tapti įprastiniu skriningo įrankiu, reikia suvienodinti keletą aspektų: laboratorinių tyrimų metodikas, plaukų segmentų ėminių protokolus ir norminius atskaitos intervalus pagal amžių bei plaukų tipus. Tyrėjams taip pat reikia patvirtinti išvadas įvairiose populiacijose ir klinikinėse aplinkose bei išbandyti, ar biomarkeriais grindžiamos intervencijos iš tiesų sumažina psichikos sutrikimų pasireiškimą.

Jeigu bus patvirtinta, plaukų kortizolio ir tikslingai parinktų kraujo biomarkerių kombinacija galėtų pakeisti pediatrinę priežiūrą vaikams su lėtinėmis fizinėmis būklėmis, leidžiant taikyti precizinę prevenciją — suderinti psichosocialinius išteklius su biologiniais rizikos profiliais ir objektyviai sekti gydymo poveikį.

Išvados

Šis University of Waterloo tyrimas pateikia stiprius įrodymus, kad plaukų kortizolio trajektorijos susijusios su psichinės sveikatos rezultatais vaikams, turintiems lėtinių fizinių ligų. Nuolatinis aukštas kortizolis identifikavo pogrupį, kuriam yra padidėjusi nerimo, depresijos ir elgesio sunkumų rizika, o mažėjantis kortizolis prognozavo mažiau emocinių problemų. Kartu su kraujo biomarkeriais šie rezultatai rodo įmanomas, neinvazines skriningo strategijas, kurios galėtų palaikyti ankstyvesnes ir tikslingesnes intervencijas, siekiant apsaugoti psichinę sveikatą vaikų, gyvenančių su lėtinėmis ligomis.

Šaltinis: sciencedaily

Komentarai

Palikite komentarą