4 Minutės
Ledkalniai Diksos įlankoje (Vakarų Grenlandija) išleisti Jakobshavn Isbrae, vieno greičiausių pasaulyje ištekamųjų ledynų. Grenlandijos ledo sluoksnio masės netekimas per pastaruosius tris dešimtmečius prisidėjo beveik 2 cm (apie trijų ketvirtųjų colio) prie pasaulinio jūros lygio kilimo. Nuotraukos autorius: Torbjörn Törnqvist/Tulane University
Palydovų era patvirtina ankstesnes klimato prognozes
Trisdešimt metų palydovinės altimetrijos ir vandenynų stebėjimų duomenys patvirtina, kad 1990‑ųjų vidurio pasaulinės jūros lygio prognozės buvo apskritai tikslios, nors jos nuvertino ledynų tirpimo indėlius. Nauja Tulane universiteto mokslininkų analizė, paskelbta žurnale Earth’s Future, palygino 1996 m. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) prognozes su stebimu kilimu, užfiksuotu nuo palydovinių matavimų pradžios ankstyvaisiais 1990‑aisiais.
1996 m. IPCC vertinimas prognozavo apie 8 cm (maždaug 3 colius) vidutinio pasaulinio jūros lygio kilimą per kitus 30 metų. Stebėjimai rodo, kad pasaulinis vidurkis pakilo maždaug 9 cm — gana artima atitiktis. Tačiau tuo metu modeliai nuvertino Grenlandijos ir Antarkties ledo sluoksnių masės netekimo tempą daugiau nei 2 cm (maždaug vieną colį).
Mokslinis fonas ir matavimo pažanga
Palydovinės altimetrijos misijos, prasidėjusios ankstyvaisiais 1990‑aisiais (pvz., TOPEX/Poseidon ir vėliau Jason serija), įtvirtino nuoseklius ir tikslus vandenyno paviršiaus aukščio matavimus. Kartu su potvynių matavimo stotimis ir gravitacijos misijų duomenimis šios misijos leido mokslininkams išskirti tiek globalias tendencijas, tiek regioninius jūros lygio kilimo modelius. Per 30 metų įrašą vidutinis metinis tempas atitiko maždaug vieną aštuntą colio per metus; pastaruoju metu NASA analizės rodo, kad šis tempas per visą periodą padvigubo.
Regioninis kintamumas ir veiksniai
Jūros lygio kilimas nėra vienodas. Regioniniai skirtumai priklauso nuo vandenynų cirkuliacijos pokyčių, atmosferos modelių, žemės ir vandens saugojimo bei gravitacinių ir lanko atsakų į masės perskirstymą tirpstant ledams. Tulane tyrimas pabrėžia, kad būtina gerinti regionines prognozes — versti globalias prognozes į vietos, praktiškai pritaikomas jūros lygio scenarijus pažeidžiamiems pakrančių regionams, pavyzdžiui, pietų Luizianai — tai skubi užduotis planuotojams ir politikams.
Kas buvo nuvertinta: ledo sluoksnių dinamika
Ankstyvieji modeliai ribotai atspindėjo, kaip šiltesni vandenys gali iš apačios destabilizuoti jūrinės kilmės Antarkties ledo sluoksnio dalis, taip pat greitus ištekamųjų ledynų srauto pokyčius Grenlandijoje. Stebėjimai parodė tiek spartesnį ledo išsiskyrimą, tiek sudėtingesnius grįžtamuosius ryšius nei buvo numatyta. Šios spragos paaiškina, kodėl ledo sluoksnių indėliai į jūros lygio kilimą buvo didesni nei prognozuota ir kodėl dabar projekte pateikiami platesni galimų rezultatų diapazonai, įskaitant mažos tikimybės, bet didelės įtakos scenarijus, pavyzdžiui, staigų ledo sluoksnio žlugimą.
Pakrančių bendruomenėms ir infrastruktūros planuotojams ši neapibrėžtumas reiškia poreikį lanksčioms, riziką vertinančioms strategijoms, kurios įvertintų tiek centrinę prognozę, tiek tikimybių pasiskirstymo kraštutines reikšmes.
Ekspertų įžvalga
„Ankstyvųjų prognozių ir 30 metų stebėjimų palyginimas suteikia pasitikėjimo pagrindine klimato modeliuose įtvirtinta fizika, tačiau taip pat išryškina ledo dinamikos centrinę vaidmenį — tai krioferos tyrimų frontas“, sako dr. Maya Alvarez, fiktyvi pakrančių sistemų mokslininkė. „Investicijos į nuolatines palydovines misijas, vietines glacialogines kampanijas ir didelės raiškos regioninį modeliavimą nulems, kaip efektyviai galėsime versti globalias prognozes į vietos atsparumo planavimą.“
Išvada
Ilgalaikiai palydoviniai įrašai patvirtino pagrindinius 1990‑ųjų jūros lygio prognozių elementus ir parodė, kad klimato mokslas dešimtmečius turėjo tvirtą prognozinį pajėgumą. Tuo pačiu metu stipresnis nei tikėtasi tirpstančių ledo sluoksnių indėlis pabrėžia nuolatines nežinomybės sritis ledo dinamikoje ir poreikį tikslinti regionines prognozes. Tolesnė parama palydovinei altimetrijai, gravitacijos misijoms, potvynių matavimo tinklams ir pakrančių planavimo įrankiams yra būtina, kad būtų galima numatyti ir valdyti besikeičiančias jūros lygio kilimo rizikas.
Šaltinis: scitechdaily
Komentarai