4 Minutės
Žiūrinio elgesys ir atmintis: nauja diagnostikos užuomina
Tai, kaip žmonės skenuoja ir atrenka vizualines scenas, su amžiumi ir neurologiniais susirgimais kinta subtiliai. Naujas Kanadoje ir Vakarų Indijoje bendradarbiavusios mokslininkų komandos tyrimas nagrinėjo, ar šie akių judesių pokyčiai gali būti atminties sutrikimo ir kognityvinio nuosmukio žymekliai. Naudodami akių sekimo (eye-tracking) technologiją ir kontroliuojamus vaizdų peržiūros užduotis, tyrėjai ieškojo sistemingų skirtumų, kaip asmenys su skirtingu atminties lygiu vizualiai tiria aplinką.
Autoriai praneša, kad prastesnis atminties rezultatas koreliavo su siauresniu ir mažiau adaptuojamu žvilgsnio elgesiu. Kitaip sakant, dalyviai, turėję prastesnę atmintį, linkę pakartotinai sutelkti dėmesį į panašias vaizdų zonas ir mažiau įvairinti tyrimą skirtingose scenose bei pakartotinėse peržiūrose. Tokios elgesio išraiškos buvo aptinkamos net kai dalyviai nebuvo gavę jokių papildomų nurodymų, tiesiog laisvai žiūrint vaizdus, kas rodo, jog natūralūs žvilgsnio modeliai gali atspindėti smegenų sveikatą.
Tyrimo dizainas ir eksperimentiniai duomenys
Dalyviai ir akių sekimo protokolas
Tyrimas palygino jaunesnius ir vyresnius suaugusiuosius, įskaitant savanorius, kuriems buvo diagnozuotos atmintį ir pažinimą veikiančios būklės. Visi dalyviai atliko akių sekimo užduotis žiūrėdami vaizdų rinkinius. Tyrėjai keitė parodytų nuotraukų skaičių ir jų kartojimo dažnumą, siekdami įvertinti tiek pradinį vizualinį atrankymą, tiek adaptacinius pokyčius pakartotinėse ekspozicijose.
Išmatuoti rodikliai
Pagrindiniai rodikliai apėmė žvilgsnio dispersiją (kiek plačiai žiūrovai apžiūri sceną), fiksacijos taškų kintamumą tarp vaizdų ir laipsnį, kuriuo individai keičia savo žiūrėjimą, kai vaizdai pasirodo iš naujo. Mažesnė atminties funkcija buvo susijusi su sumažinta dispersija ir labiau vienodais žvilgsnio modeliais skirtinguose ir pakartotiniuose vaizduose, kas rodo mažiau individualizuotas skenavimo strategijas.
Pagrindinės išvados ir mokslinis kontekstas
Tyrimas sustiprina vis augančius įrodymus, kad akių judesių elgsena susijusi su atminties procesais ir smegenų struktūromis, tokiomis kaip hipokampas — regionas, svarbus prisiminimų formavimui ir atgaminimui. Nors autoriai smarkiai nespekuliavo dėl priežastinių mechanizmų, jie atkreipė dėmesį į nuoseklumą su ankstesniais tyrimais, siejančiais hipokampo funkciją su vizualine eksploatacija ir atminties valdomu žiūrėjimu.
Rezultatai rodo, kad natūralūs žvilgsnio metrikai — renkami naudojant santykinai nebrangią akių sekimo įrangą — galėtų papildyti esamus pažinimo testus. Tokie objektyvūs elgesio žymenys galiausiai galėtų padėti anksti nustatyti kognityvinį nuosmukį be skubaus kreipimosi į neurovaizdavimą ar ilgai trunkančius neuropsichologinius testus. Tačiau autoriai perspėja, kad šių išvadų perkėlimas į klinikinį patikrinimo įrankį reikalauja didesnių, ilgalaikių tyrimų, kad būtų nustatyta jautrumas, specifiškumas ir praktiniai protokolai.
Reikšmė demencijos išaiškinimui ir tolesni tyrimai
Ankstyvas demencijos aptikimas išlieka pasaulinė prioritetinė sritis. Keletas pastarųjų tyrimų nustatė akių biomarkerius neurodegeneracinėms ligoms, įskaitant struktūrinius ir funkcinus tinklainės pokyčius bei vyzdžio dinamiką, susijusią su Alzheimerio liga. Šis tyrimas prideda elgesio aspektą: pakitusios akių judesių strategijos gali iš anksto rodyti arba lydėti atminties praradimą ir jas būtų galima derinti su kitais žymenimis geresnei ankstyvajai diagnostikai.
Galimi tolesni žingsniai apima žvilgsnio modelių ilgalaikį stebėjimą, akių sekimo derinimą su neurovaizdavimu, kad žvilgsnio pokyčiai būtų priskirti konkrečiai neuroninei degeneracijai, ir standartizuotų užduočių klinikiniam patikrinimui kūrimą.
Eksperto įžvalga
„Akių judesiai yra prieinama langas į pažinimo procesus“, sako dr. Maria Alvarez, fiktyvi kognityvinė neuromokslininkė, specializuojanti senėjime. „Jei šie modeliai patikimai atspindi hipokampo disfunkciją, akių sekimas galėtų tapti žemu kaštu papildiniu ankstyvųjų patikrinimų programoms. Iššūkis — sukurti patikimus, generalizuojamus algoritmus, kurie atsižvelgtų į individualius skirtumus ir jutimo veiksnius, tokius kaip regėjimo aštrumas.“
Išvados
Šis tyrimas pateikia įtikinamų įrodymų, kad subtilūs natūralaus žvilgsnio modelių pokyčiai koreliuoja su atminties rezultatais per visą smegenų sveikatos kontinuumą. Sumažėjusi vizualinė eksploatacija ir labiau stereotipiškas fiksacijos elgesys buvo susiję su prastesne atmintimi, kas rodo, jog akių sekimas gali tapti praktišku, neinvaziniu įrankiu ankstyvai kognityvinio nuosmukio identifikacijai. Reikalingi tolesni tyrimai, kad šios metrikos būtų patvirtintos ilgalaikėse studijose, susietos su konkrečiais neuroniniais pokyčiais ir integruotos į klinikinius demencijos stebėsenos ir patikros srautus.
Šaltinis: pnas
Komentarai