2 Minutės
Mėlynojo ryklių spalvos keitimo paslaptis
Mokslininkai atskleidė netikėtą mėlynojo ryklių (Prionace glauca) gebėjimą – šis plačiai paplitęs vandenynų plėšrūnas gali keisti savo odos spalvą, panašiai kaip chameleonas. Pionieriškame Honkongo Miesto universiteto (CUHK) tyrime, atlikus išsamią ryklių odos nanostruktūrų analizę, paaiškėjo, kad ikonines mėlynas spalvas sukurianti sandara leidžia ryklio odai lanksčiai reaguoti į aplinkos pokyčius ir netgi keisti atspalvį.
Gyvūnų spalvos biologija
Gyvūnai išgauna ryškias spalvas įvairiais biologiniais mechanizmais. Vieni pasitelkia pigmentus turinčias ląsteles, kurios sugeria ir atspindi skirtingus natūralios šviesos bangų ilgius. Kiti, pavyzdžiui, povai, šviesą sklaido mikroskopinėmis struktūromis ir taip sukuria ryškius atspalvius. Tačiau nedaug rūšių, tokių kaip chameleonai, geba aktyviai realiu laiku keisti spalvą, reguliuodami, kaip šviesa sąveikauja su jų oda.
Nanostruktūros ryklių odoje
Mėlynieji rykliai pavadinti dėl tamsiai mėlyno nugaros, kuri sklandžiai pereina į šviesesnį pilvą – toks spalvų gradientas padeda jiems išlikti nepastebėtiems atviroje jūroje. Ryklio oda padengta smulkiomis, dantukus primenančiomis svarstyklėmis – dermalinėmis dentikulėmis. Naudodami pažangias optinės ir elektroninės mikroskopijos, spektroskopinius bei aukštos raiškos vaizdinimo metodus, mokslininkai aptiko, jog po paviršiumi šios svarstelės slepia „pulpos ertmes“, kuriose yra išskirtinių spalvą lemiančių komponentų.
Guanino kristalai ir melanino vaidmuo
Pulpos ertmėse tyrėjai identifikavo kristalizuotą guaniną, kuris atspindi mėlyną šviesą, ir melanino prisotintas pūsleles, sugeriančias kitus spalvų spektrus. Molekulinė biologė Viktoriia Kamska (CUHK) paaiškina: „Komponentai paskirstyti specializuotose ląstelėse – vienos veikia tarsi veidrodžiai, kitos – kaip juodi šviesos absorbentai, o jų glaudus išsidėstymas ir tarpusavio sandara leidžia optimizuoti bendrą funkcionalumą.“ Tokia sudėtinga kompozicija ne tik kuria būdingą mėlyną atspalvį, bet ir suteikia galimybę rykliui keisti spalvą, priklausomai nuo nanostruktūrų išsidėstymo.
Prisitaikanti maskuotė: galimybės ir perspektyvos
Detalesnė analizė atskleidė, kad keičiantis guanino kristalų sluoksnių atstumui, mėlynasis ryklys gali varijuoti spalvą nuo mėlynos iki žalios ar net geltonos. Tokia prisitaikymo strategija labai primena chameleonų spalvos keitimą. Šis mechanizmas leistų rykliui dar tiksliau maskuotis – pavyzdžiui, didėjant vandens slėgiui didesnėse gelmėse, kristalų sluoksniai susispaustų, o oda taptų tamsesnė ir geriau prisitaikytų prie aplinkos apšvietimo.
Tyrimų perspektyvos ir reikšmė
Nors mėlynųjų ryklių spalvos kaita patvirtinta laboratorinėmis simuliacijomis, kitas žingsnis – stebėjimai natūralioje aplinkoje. Mokslininkų komanda planuoja tirti šių nanostruktūrų veikimą laukiniuose rykliuose, siekdama suprasti, kaip evoliuciniai nanotechnologiniai sprendimai lemia pažangią maskuotę jūrų ekosistemose. Šios žinios gali praturtinti mūsų supratimą apie ryklių biologiją, gyvūnų spalvos mechanizmus ir įkvėpti biomimetinę inžineriją ar inovatyvių medžiagų kūrimą.
Išvados
Šis atradimas suteikia naują požiūrį į jūrinę maskuotę ir nepaprastus mėlynojo ryklių prisitaikymo būdus. Toliau gilinantis į nanostruktūrų vaidmenį, galime pažvelgti į evoliucijos kurtus išlikimo sprendimus vandenynuose bei atrasti naujus sprendimus mokslui ir technologijoms.
Šaltinis: sebiology
Komentarai