Artėjanti klimato riba: ar pasaulis spės sulėtinti atšilimą?

Dvi naujos ataskaitos įspėja, kad pasaulinis atšilimas greitėja: dabartinės politikos veda prie maždaug 2,8 °C iki 2100 m., o 1,5 °C riba gali būti peržengta jau 2029 m. Reikalingi skubūs, plataus masto veiksmai.

.
Artėjanti klimato riba: ar pasaulis spės sulėtinti atšilimą?

2 Minutės

Sekti „Google“

Riba, kurią anksčiau manyta esant už kelių dešimtmečių, dabar jaučiasi nerimo kelianti ir artima. Jungtinių Tautų klimato viršūnių susitikimo kalbose girti nauji žaliosios energetikos sprendimai, tuo tarpu dvi blaivios ataskaitos, paskelbtos tą pačią savaitę, pateikė griežtą realybės patikrinimą: pasaulis vis dar gerokai atsilieka nuo gebėjimo suvaldyti atšilimą.

„Klimato veiksmų stebėtojo“ analitikai apskaičiavo, kad esamos nacionalinės politikos vis dar nukreipia planetą link maždaug 2,8 °C atšilimo iki 2100 metų. Tai nėra abstrakti statistika. Tai reikštų didelio masto koralinių rifų žlugimą, rimtus sutrikimus žemės ūkyje ir miškuose bei spartesnį didžiųjų ledynų traukimąsi, pokyčius, kurie pertvarkys pakrantes, ekonomiką ir ekosistemas.

Tuo pačiu metu ES klimato stebėjimo tarnyba „Copernicus“ pranešė, kad nuo Paryžiaus susitarimo 2015 m. pasireiškė greitesnis nei tikėtasi pasaulinių temperatūrų kilimas. Ten, kur modeliai anksčiau rodė, kad ilgalaikė 1,5 °C riba bus peržengta apie 2045 metus, „Copernicus“ dabar nustato, kad atšilimas galėtų viršyti šį slenkstį jau 2029 metais. Dešimtmetis sutrumpėjo iki kelių metų.

Ryškiausia išvada yra tokia: žmogaus veiklos tolesnis šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracijų didėjimas išlieka pagrindiniu pastarojo spartėjimo veiksniu.

Kodėl svarbi data? 1,5 °C peržengimas yra tiek simbolinis, tiek praktinis ženklas, tai riba tarp lengviau valdomų rizikų ir pasekmių rinkinio, prie kurio prisitaikyti yra kur kas sudėtingiau. Net mažos laipsnio dalys gali pakeisti, kaip dažnai pasitaiko karščio bangos, sausros ir intensyvūs krituliai. Ekosistemos reaguoja nelinijiškai. Kai vidurkiai pasikeičia, tyko slenkstinės ribos.

Kas dabar? Tiek technologijos, tiek politika yra esminės. Švaresnė energija, spartesnis emisijų mažinimas ir masto anglies pašalinimo sprendimai yra dalis atsakymo. Tačiau ataskaitų skubumas primena, kad vien inovacijos neišgelbės prarasto laiko. Reikia greitesnių veiksmų, tvirtesnių įsipareigojimų ir jų įgyvendinimo mastu, jei norime sulėtinti naujų klimato realijų atsiradimo tempą.

Paklauskite savęs: ar politika spės pasivyti fiziką? Artimiausi metai parodys, ar pasaulinė politika ir pramonė sugebės sulenkti emisijų kreivę prieš peržengiant kitą slenkstį.

Ieva Grigaitė
„Mane domina visa, kas susiję su mokslu, sveikata, kosmosu ir naujienomis. Mano tekstai – įvairūs, bet visada pagrįsti faktais.“

Palikti komentarą

Komentarai

Komentarų dar nėra. Būkite pirmas.