SGLT2 vaistai per dvi savaites mažina kraujagyslių uždegimą

Dvi savaitės. To pakako gydytojams pastebėti netikėtą imuninės veiklos pokytį po to, kai žmonės pradėjo vartoti įprastą diabetui skirtą vaistą.

Vaistai, vadinami SGLT2 inhibitoriais (tokie kaip empagliflozinas (Jardiance), dapagliflozinas (Farxiga) ir kanagliflozinas (Invokana)), labiausiai žinomi dėl gebėjimo mažinti kraujo cukrų, skatinant inkstus šalinti perteklinę gliukozę. Jie taip pat šiek tiek mažina svorį ir saugo širdį bei inkstus. Vanderbilt universiteto tyrėjai atrado dar vieną jų savybę: tiesioginį poveikį tam tikrų baltųjų kraujo kūnelių elgsenai.

Mažame klinikiniame tyrime mokslininkai stebėjo 16 nutukusių ir prediabetu sergančių moterų, kurios tris mėnesius vartojo empaglifloziną. Kraujo mėginiai buvo paimti prieš gydymą, po dviejų savaičių ir vėl po 12 savaičių. Tyrėjai naudojo aukštos raiškos genetinį sekvenavimą ir ląstelinį vaizdavimą, kad sektų imuninės ląsteles. Palyginimui atskira moterų grupė tuo pačiu laikotarpiu laikėsi mažai kalorijų turinčios dietos.

Rezultatas buvo įspūdingas. Monocitų ir trombocitų agregatų lygis, tai yra gumulėliai, susidarantys, kai trombocitai prisitvirtina prie uždegiminių monocitų, sumažėjo pastebimai jau per dvi savaites ir dar labiau sumažėjo po trijų mėnesių. Manoma, kad šie agregatai skatina uždegimą kraujagyslėse ir didina širdies bei kraujagyslių ligų riziką. Dietos grupės moterys tokio sumažėjimo neparodė, kas rodo, kad vaisto poveikis yra daugiau nei vien svorio mažinimas.

Ląstelių lygiu tyrėjai apibūdino tai kaip metabolinį persiorientavimą: monocitai nutolo nuo agresyvios, uždegimui palankios medžiagų apykaitos ir perėjo į stabilesnį energijos režimą, panašesnį į sveikų imuninės sistemos ląstelių. Paprastai tariant, vaistas, regis, ramina ląsteles, kurios skatina kraujagyslių uždegimą.

Šis tyrimas pateikia pirmuosius tiesioginius žmogaus duomenis, kad SGLT2 inhibitoriai gali pertvarkyti imuninės ląstelių elgseną, mechanizmą, kuris gali paaiškinti jų širdies ir inkstų naudą.

Šie rezultatai, publikuoti žurnale Circulation, kelia praktinių klausimų. Kurie pacientai labiausiai pasinaudos šiuo priešuždegiminiu poveikiu? Ar būtų galima sukurti naujas terapijas, nukreiptas į tą pačią imuninės ir medžiagų apykaitos sąveikos grandį? Kad atsakytų į šiuos klausimus, Vanderbilt komanda rengia didesnį atsitiktinių imčių ir placebu kontroliuojamą tyrimą, kuriame dalyvaus 74 nutukę žmonės su metaboliniu sindromu. Tyrimas pratęs imuninį profiliavimą ir papildys jį riebalinio audinio analize, kad būtų ištirta, kaip uždegimas riebalinio audinio srityje reaguoja į gydymą.

Tai įdomus pavyzdys, kaip vaistas, sukurtas kraujo cukrui mažinti, gali atskleisti gilesnę biologiją, siejant medžiagų apykaitą, imunitetą ir širdies bei kraujagyslių sveikatą, ir kodėl kartais peržiūrėjus gerai žinomus vaistus atsiranda naujų atradimų.