Įsivaizduokite atidarę vaistinėlę ir radę paslėptą pavojų: tabletes, kurios tyliai slopina atmintį, griauna pusiausvyrą ir didina tikimybę patekti į skubios pagalbos skyrių. Daugeliui vyresnių žmonių su demencija ar kitais pažinimo sutrikimais tai pasitaiko dažniau, nei turėtų.
Bafalo universiteto tyrėjai peržiūrėjo medikamentų įrašus 2 796 bendruomenėje gyvenančių 65 metų ir vyresnių amerikiečių ir nustatė lėtą, bet reikšmingą pokytį. Per 2011 ir 2022 m. laikotarpį žmonių su pažinimo sutrikimais, vartojusių bent vieną potencialiai kenksmingą centrinę nervų sistemą veikiančią medikamentą, dalis sumažėjo nuo 39,3 % iki 29,3 %, tačiau tai vis tiek reiškia, kad maždaug vienas iš trijų asmenų yra veikiamas.
Kodėl tai svarbu? Nes kaltininkai yra pažįstami: benzodiazepinai, anksčiau skiriami nerimui, sedatyviai hipnotikai, parduodami kaip miego priemonės, anticholinerginiai vaistai, naudojami įvairiems tikslams, ir kai kurie antipsichotikai. Vyresniems žmonėms, kurių smegenys jau kovoja su atmintimi ir sprendimų priėmimu, šie vaistai gali pasukti svarstykles link kritimų, hospitalizacijų, pablogėjusios psichinės sveikatos ir net ankstyvesnės mirties.
Haowen Hsu, vaistininkas (PharmD) ir pagrindinis tyrimo autorius, sako atvirai: šie vaistai veikia tą pačią centrinę nervų sistemą, kuri jau yra pažeidžiama žmonių su pažinimo sutrikimais. Per didelis tokio poveikio kiekis gali būti žalingas, o ne naudingas.
Maždaug vienas iš trijų vyresnių žmonių su pažinimo sutrikimais vis dar vartoja bent vieną vaistą, galintį pabloginti pažinimą ir padidinti sveikatos riziką.
Ką keičiasi? Tyrimas rėmėsi Amerikos geriatrų draugijos Beers kriterijais, kontroliniu sąrašu, kuriuo klinikai žymi galimai netinkamus vyresniems pacientams vaistus, ir ekstrapoliuodami rezultatus apskaičiavo, kad per tyrimo laikotarpį tai atitiko maždaug 29,7 mln. vyresnių amerikiečių su pažinimo sutrikimais. Analizė neatskleidžia tiksliai, kodėl receptų rašymas sumažėjo, tačiau ekspertai nurodo didėjantį sąmoningumą apie geriatrinę vaistų saugą, griežtesnes skyrimo gaires ir dažnesnes vaistų peržiūras.
Vis dėlto likusi ekspozicija kelia nerimą, nes žala kaupiasi. Raminamieji, anticholinerginiai ir kiti psichoaktyvūs vaistai susideda į bendrą naštą. Ši vaistų našta matuojama specialiu rodikliu, Vaistų naštos indeksu (Drug Burden Index), kuris padeda klinikams įvertinti bendrą raminančių ir anticholinerginių vaistų apkrovą paciento organizmui. Kai šis indeksas yra aukštas, rizika padidėja: daugiau kritimų, daugiau sumišimo ir daugiau apsilankymų skubios pagalbos skyriuje.
Vaistų mažinimas tampa vienu sprendimų. Tai nebūna staigus ar dramatiškas procesas. Dažnai tai reiškia mažus, apgalvotus žingsnius: dozės sumažinimą, intervalų tarp dozių išplėtimą, pereimą prie saugesnės terapijos arba palaipsnį vaisto nutraukimą. Šeimoms ir klinikams procesas gali būti subtilus, reikalaujantis pusiausvyros tarp simptomų palengvinimo ir ilgalaikio saugumo, tačiau galimi rezultatai apima mažiau hospitalizacijų, pagerėjusį pažinimą ir išsaugotą savarankiškumą.
Šis tyrimas primena gydytojams, globėjams ir pacientams, kad receptų sąrašai nėra statiški. Tai gyvi dokumentai, kuriuos verta reguliariai peržiūrėti, ypač kai mažėja pažinimas. Užduodami paprastus klausimus, ar šis vaistas vis dar padeda, ar galėtų pasiteisinti saugesnė alternatyva, galima pakeisti rezultatus.
Politika ir praktika turi žengti koja kojon: plačiau taikyti vaistų peržiūros įrankius, geriau rengti specialistus geriatrinėje farmakologijoje ir vykdyti tyrimus, kurie susieja vaistų mažinimo strategijas su konkrečiu skubių vizitų ir mirtingumo sumažėjimu. Žinia aiški ir skubi: vaistų sauga vyresniems žmonėms su pažinimo sutrikimais yra sprendžiamas klausimas, jei imsimės veiksmų.
Palikti komentarą
Komentarai
Komentarų dar nėra. Būkite pirmas.