Karščio bangos išplečia ligų spektrą skubios pagalbos

Karštomis Čikagos popietėmis skubios pagalbos skyriuose ėmė ryškėti keistas modelis: atvykdavo pacientai ne tik su perkaitimu, bet ir su netikėtu ligų bei sužalojimų rinkiniu, kurie ypač padažnėdavo karščiausiomis dienomis.

Šiaurės Vakarų universiteto (Northwestern University) tyrimas, apžvelgęs daugiau nei 916 000 skubios ir neatidėliotinos pagalbos vizitų 2011–2023 m., nustatė, kad kai paros temperatūra pakildavo iki maždaug 33,7 °C (92,7 °F) ar aukščiau, tam tikrų ligų ir sužalojimų grupė smarkiai padidėdavo. Rezultatai, publikuoti žurnale Science Advances, identifikuoja daugiau nei dešimt skundų grupių, kurios tapdavo dažnesnės tokiomis karščio pikų dienomis, kai kurių iš jų daugelis žmonių iš karto nesietų su aukšta temperatūra.

Ypač išryškėjo inkstų sutrikimai. Taip pat dažnėjo odos ligos, išsiplėtusių venų paūmėjimai ir net tam tikri psichikos sveikatos atvejai, susiję su kanapių vartojimu. Ir dar buvo stulbinantys šuoliai: tyrimas praneša, kad kai kurios kategorijos padvigubėjo ar patrigubėjo, o netyčiniai kulkų sužalojimai padidėjo daugiau nei trisdešimteriopai, palyginti su dienomis, kai temperatūra buvo žemesnė nei maždaug 33,3 °C. Taip pat padaugėjo su kautynėmis ir kitais neaiškiais užpuolimais susijusių sužeidimų.

Kaip karštis verčia pasireikšti tokiam plačiam problemų spektrui? Galvokite apie kūną kaip apie perkrautą aušinimo sistemą. Dehidratacija sutirština kraują ir sutrikdo skysčių pusiausvyrą. Inkstai patiria sunkumų. Vaistai ir medžiagos gali veikti sustiprintai. Tyrimų komandai, kuriai vadovauja dr. Abel Kho, Šiaurės Vakarų universiteto vidaus medicinos profesorius ir vyresnysis studijos autorius, jis pažymi, kad karštis gali sustiprinti tiek išorinius sužalojimus, tiek vidines komplikacijas.

Prognozuojamos nanohertzinės gravitacinių bangų fonos nuo ankstyvųjų supermasyvių juodųjų skylių palikuonių. Modeliai, kuriuose juodosios skylės kyla iš susprogusių supermasyvių Tamsiųjų žvaigždžių (Dark Stars), gali pasiekti gravitacinių bangų foną, matuotą pulsarų matavimo tinklais (Pulsar Timing Arrays), tuo tarpu daug retesnė tiesioginio kolapso juodųjų skylių populiacija, nagrinėta studijoje, sukuria žymiai silpnesnį signalą. 

Karščio bangos nėra tik apie perkaitimą. Jos stumia pažeidžiamas fiziologines sistemas link gedimo ir padidina rizikas, kurios dažniausiai slepiasi po paviršiumi.

Svarbu, kad tyrėjai tyčia išanalizavo visą medicininių įrašų rinkinį, o ne susitelkė tik į tradicines karščio sukeltas ligas. Toks požiūris atskleidė būkles, kurios būtų nepastebėtos siauresnių tyrimų, tai paslėgtos sveikatos problemos, kurios virsta realiomis išlaidomis ligoninėms ir bendruomenėms, nes klimato sąlygotas sušilimas daro karščio periodus ilgesnius ir intensyvesnius.

Vis dėlto koreliacija nėra priežastis. Tyrimas praneša apie ryšius tarp aukštos temperatūros ir padidėjusio atvejų skaičiaus, tačiau neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio kiekvienam diagnozės tipui. Nepaisant to, tendencijų neįmanoma lengvai ignoruoti. Kai karščio bangos tampa dažnesnės, jų bangavimas visuomenės sveikatai gali apimti kur kas daugiau nei mirtys, kuriomis paprastai skaičiuojama karščio sukeltos mirtingumo statistika.

Ką turėtų daryti žmonės? Ne laukti klasikinių perkaitimo požymių. Ligoniai, turintys lėtinių būklių, ypač inkstų ligą, išsėtinę sklerozę ar kraujagyslių problemas, turėtų labai karštas dienas vertinti kaip rimtą signalą padidinti skysčių vartojimą, stebėti vaistus ir riboti buvimą lauke. Tuo tarpu gydytojams ir planuotojams gali tekti pergalvoti, kaip užtikrinti skubios pagalbos personalą ir išteklius, kai termometrai kyla.

Tyrimas remiasi Čikagos duomenimis, tačiau jo žinia yra universali: karščio pavojus yra platesnis ir subtilesnis nei dauguma mano. Kai miestai šyla, kitas netikėtumas skubios pagalbos skyriuje gali būti dar viena užuomina apie tai, kaip klimato kaita tyliai keičia žmonių sveikatą.