4 Minutės
Naujausi moksliniai tyrimai kliudo ilgai gyvavusiai nuostatai, kad veiksminga dieta visada turi lemti svorio mažėjimą. Šiuolaikiniai duomenys rodo, jog sveikesnės mitybos pasirinkimas lemia reikšmingą medžiagų apykaitos ir širdies bei kraujagyslių sistemos pagerėjimą net ir tada, kai kūno svoris nekinta. Šis paradigmų pokytis teikia vilties tiems, kuriuos vargina tradicinė, į svorio rodiklį orientuota dietos sėkmės samprata.
Pagrindiniai klinikiniai tyrimai: nauda sveikatai ne tik dėl numesto svorio
1 tyrimas: kardiometabolinė nauda nepriklausomai nuo svorio pokyčių
Kaip nurodoma naujausiame Forbes publikuotame tyrime, daugiau nei 700 suaugusiųjų, turinčių pilvo nutukimą, dvejus metus dalyvavo mitybos intervencijoje. Dalyviai laikėsi vienos iš keturių sveikų mitybos krypčių: mažai riebalų turinčios, mažai angliavandenių, tradicinės Viduržemio jūros ar žaliosios Viduržemio jūros dietos. Nustebino tai, kad net trečdalis dalyvių nenukrito svorio arba net šiek tiek priaugo, tačiau jų širdies ir kraujagyslių bei medžiagų apykaitos rodikliai pagerėjo. Tie, kurie svorio numetė, matė ir išraiškingiausius rezultatus: kiekvienam kilogramui sumažėjusio svorio HDL cholesterolio augimas siekė 1,44 %, trigliceridų sumažėjimas – 1,37 %, insulino – 2,46 %, o leptino (hormono, reguliuojančio apetitą) – 2,79 %. Papildomai pastebėta, kad gerėjo kraujospūdis, mažėjo kepenų riebalai ir fermentai. Visgi, net ir tie, kurių svoris nepakito – ypač vyresni žmonės ir moterys – pajuto reikšmingą naudą: padidėjo gerojo cholesterolio lygis, sumažėjo leptino ir visceralinių riebalų (kenksmingų, supančių vidaus organus). Visi šie pokyčiai siejami su mažesne širdies ligų, cukrinio diabeto ir kitų lėtinių susirgimų rizika.
Biologiniai veiksniai ir individualizuota mityba
Įdomus šio tyrimo aspektas buvo 12 DNR metilinimo vietų analizė – tai cheminės žymės, reguliuojančios genų aktyvumą. Nustatyta, kad šie biomarkeriai gali nuspėti individualų ilgalaikį svorio pokyčių atsaką ir paaiškinti, kodėl net ir laikantis vienodos dietos rezultatai gali smarkiai skirtis. Tyrimo vadovė dr. Anat Yaskolka Meir pabrėžė: „Mes esame pripratę tapatinti sveikatą su svorio kritimu, o tuos, kurie nepasiekia pokyčių matuojant svorį, laikyti nesėkmingais. Šie rezultatai keičia klinikinę sampratą: sveikatos pagerėjimą galima pasiekti ir be svorio pokyčių. Tai – ne nesėkmė, o teigiamas ženklas.“
Kiti reikšmingi mitybos tyrimai: maisto kokybės svarba
Šis svorio ir sveikatos ryšio atskyrimas patvirtintas ir dar dviejuose pagrindiniuose tyrimuose, pristatytuose Amerikos mitybos draugijos konferencijoje. Nors šie darbai dar nėra recenzuoti, jie sustiprina nuomonę, kad ilgalaikį sveikatingumą pirmiausia lemia mitybos kokybė, o ne riebalų ar angliavandenių dalis.
Mastinis tyrimas: mitybos modeliai ir lėtinių ligų rizika
Ilgalaikėje, beveik 200 000 suaugusiųjų apimančioje analizėje paaiškėjo, kad nei mažai riebalų, nei mažai angliavandenių turinčios dietos nesuteikė absoliutaus pranašumo mažinant širdies ligų riziką. Abiem atvejais, jei pagrindą sudarė kokybiški maisto produktai, kaip neskaldyti grūdai, vaisiai, daržovės, ankštiniai ir riešutai, rizika buvo apie 15 % mažesnė nei vartojant mažesnės kokybės, stipriai apdorotus produktus. Taigi, svarbiausias veiksnys yra maisto kokybė: sveiki, neperdirbti produktai užtikrina geresnę sveikatą nepriklausomai nuo pagrindinių mitybos makroelementų santykio.
Ankštinių tyrimas: pupelių ir avinžirnių nauda organizmui
Tretajame tyrime analizuota ankštinių augalų – juodųjų pupelių ar avinžirnių – kasdienio vartojimo nauda žmonėms, turintiems prediabetą. Dalyviai 12 savaičių kasdien valgė porciją ankštinių. Tyrimo rezultatai parodė reikšmingą cholesterolio bei uždegiminių žymenų sumažėjimą – tai esminiai veiksniai širdies ligų vystymesi. Nors tiriamoji grupė buvo su diabetu susijusios rizikos pacientai, papildomi tyrimai rodo, kad reguliarus ankštinių vartojimas naudingas visiems.
Ekspertų vertinimai ir naujos galimybės
Mokslininkams toliau analizuojant genetinius, metabolinius ir mitybinius veiksnius, aiškėja vieninga žinutė: aukštos kokybės mityba turi didelę įtaką sveikatai nepriklausomai nuo kūno svorio. Ši informacija ypač aktuali tiems, kuriems nepavyksta numesti svorio, bet kurie stengiasi maitintis sveikai. Individualizuotos mitybos kryptį padės nubrėžti ir genetinių bei epigenetinių svorio reakcijos žymenų tyrimai – ateityje mitybos rekomendacijos galės būti pritaikomos pagal žmogaus genetinę informaciją, kas leis pasiekti geresnius ir ilgalaikius sveikatos rezultatus.
Išvados
Šie nauji tyrimai griauna mitą, kad vienintelis sėkmingos dietos rodiklis yra svorio kritimas. Iš tikrųjų, širdies sveikatą, medžiagų apykaitos pusiausvyrą ir uždegiminių procesų mažėjimą galima pasiekti sveika mityba, nepriklausomai nuo pokyčių svarstyklėse. Didžiausias dėmesys turi būti skiriamas maisto kokybei – ypač įtraukiant neskaldytus grūdus, ankštinius augalus, vaisius ir daržoves – ir individualios medžiagų apykaitos ypatumų pažinimui. Tokios žinios keičia supratimą apie sėkmingą dietą bei suteikia vilčių, kad ilgalaikė sveikata pasiekiama kiekvienam, nepriklausomai nuo kūno svorio.
Komentarai