3 Minutės
Daugelį dešimtmečių paleontologijos ir onkologijos sritys atrodė visiškai nesusijusios, kadangi jose nagrinėjami laiko tarpai skiriasi milijonais metų. Tačiau neseniai atlikti novatoriški tyrimai sujungė šias disciplinas, atskleisdami, kad dinozaurų fosilijos gali iš esmės pakeisti mūsų supratimą apie vėžio biologiją ir jos gydymo perspektyvas šiandien.
Bendras Jungtinės Karalystės ir Rumunijos mokslininkų tyrimas atskleidė vėžio požymių fosilizuotuose Telmatosaurus transsylvanicus – mažo, pelkinėse vietose gyvenusio dinozauro, egzistavusio prieš 66-70 milijonų metų dabartinėje Rumunijos teritorijoje, palaikuose. Naudodami pažangią mikroskopiją, mokslininkai aptiko išlikusias eritrocitams (raudoniesiems kraujo kūneliams) panašias struktūras minkštuosiuose audiniuose šalia žandikaulyje aptikto naviko. Toks išskirtinis minkštųjų audinių išlikimas leidžia manyti, kad šios struktūros fosilizacijos metu išsilaiko dažniau nei manyta anksčiau, suteikdamos naujas galimybes tirti ligas, kurios kamavo priešistorinius roplius.
Mokslinis kontekstas: išlikę minkštieji audiniai ir ligų mechanizmai
Skirtingai nei kaulai, minkštieji audiniai saugo baltymus, kuriuose užkoduota gausi molekulinė informacija. Tai atveria galimybę sužinoti, kaip tokių ligų kaip vėžys mechanizmai vystėsi išnykusiose rūšyse. Pasak profesoriaus Justino Stebbingo, Anglia Ruskin universiteto onkologo, „išlikę minkštieji audiniai saugo baltymus, kurie suteikia galimybę atskleisti esminius ligos procesus. Tokie tyrimai leidžia taikyti naujus metodus, kurie ateityje gali būti naudingi žmonių sveikatai.“
Tirtas Telmatosaurus pavyzdys turėjo ameloblastomą – naviko tipą, kuris šiandien vis dar diagnozuojamas žmonėms. Analizuodami baltymus iš fosilizuotų audinių, mokslininkai gali nustatyti, kaip vėžio mechanizmai keitėsi per milijonus metų. Kadangi baltymai yra atsparesni už DNR, ypač fosilizuotuose kauluose, jie yra vertingas molekulinis liudininkas, padedantis rekonstruoti senovines patologijas.
Pagrindinės išvados: svarba šiuolaikiniams vėžio tyrimams
Išlikusių minkštųjų audinių atradimai dinozaurų fosilijose rodo, kad išnykusios gyvūnų rūšys galėjo turėti evoliucinių prisitaikymų kovojant su vėžiu – taip, kaip šiandien aptinkama drambliai ar banginiai, pasižymintys genetiniais mechanizmais, apsaugančiais nuo navikų išsivystymo. Tokios evoliucinės strategijos iš Žemės praeities gali paskatinti naujų vėžio gydymo ar prevencijos būdų atsiradimą.
Tačiau šie tyrimai įmanomi tik kruopščiai saugant retus paleontologinius pavyzdžius. Pasak prof. Stebbingo, „dinozaurai, būdami dideli ir ilgai gyvenantys padarai, suteikia unikalų šansą tirti vėžio atsparumo raidą per ilgus laikotarpius. Koordinuota fosilijų konservacija būtina, kad ateities tyrėjai galėtų taikyti moderniąsias molekulines technologijas išlikusiems senovės audiniams.“
Ateities perspektyvos: nuo fosilijų iki klinikinių atradimų
Šis tyrimas išryškina, kokios svarbios yra paleontologijos ir šiuolaikinės medicinos sinergijos galimybės. Atskleidus fosilizuotų dinozaurų audinių molekulines paslaptis, ateityje bus galima suvokti, kaip genetika, aplinkos veiksniai ir evoliuciniai spaudimai formavo vėžį tiek priešistoriniais laikais, tiek dabartinėje žmonių populiacijoje. Tobulėjant analitinėms technologijoms, išsaugota biologinė medžiaga iš senovės gali tapti pagrindu atskleisti sudėtingą vėžio kilmę ir organizmo gynybos mechanizmus.
Išvada
Netikėtas vėžio atradimas dinozaurų palaikuose keičia mūsų supratimą apie šios ligos raidą. Tyrinėjant fosilizuotus minkštuosius audinius, mokslininkai praplečia vėžio tyrimų sritis, siekdami pagerinti prevencijos, diagnostikos ir gydymo galimybes žmonėms. Retų senovinių pavyzdžių išsaugojimas ir tyrimas ne tik praturtina žinias apie priešistorinį gyvenimą, bet ir turi esminę reikšmę sprendžiant vieną opiausių žmonijos sveikatos problemų – vėžį.
Komentarai