4 Minutės
Marso paslapčių atskleidimas: Jezero Mons tyrėjų akiratyje
Marsa, garsėjantį savo įspūdingu kraštovaizdžiu su krateriais, giliais slėniais ir paslaptingomis geologinėmis struktūromis, vis dar žavi mokslininkus, ieškančius užuominų apie planetos senovę. Neseniai atlikti tyrimai leidžia manyti, kad Jezero kraterio pakraštyje esantis anksčiau mažai pastebėtas kalnas – Jezero Mons – iš tikrųjų gali būti seniai nebeveikiantis ugnikalnis, pasislėpęs visų akivaizdoje. Šis atradimas yra itin svarbus Marso geologinės raidos istorijai ir tęsiančiai paieškai gyvybės pėdsakų Raudonojoje planetoje.
Mokslinis kontekstas: Marso vulkanizmo paieškos
Nuo pat pirmųjų Marso tyrinėjimų planetos geologai buvo susidomėję Jezero krateriu – vieta, manoma, kadaise buvusi sena ežero dugnu. Šio kraterio svarba dar labiau išaugo 2021 metais, kai NASA roveris „Perseverance“ nusileido jame, siekdamas ieškoti mikrobinės gyvybės pėdsakų ir rinkti uolienų pavyzdžius vėlesniems tyrimams. Tačiau iki šiol kraterio pakraštyje esantis Jezero Mons kalnas išsamiai ištirtas nebuvo.
Ilgus metus buvo keliamas klausimas dėl tikrosios Jezero Mons kilmės. Džordžijos technologijos instituto planetų geologas profesorius James'as Wray'us dar 2007 metais, analizuodamas pirmuosius žemos raiškos vaizdus, pirmasis įtarė, kad šis kalnas gali būti vulkaninės kilmės. Vis dėlto įtikinamų įrodymų trūko, nes dėmesys buvo sutelktas į senovinę ežero dugno dalį ir vandens istoriją Marse.
Pagrindiniai atradimai: duomenys iš Marso roverių ir orbiterių
Lūžis įvyko pradėjus „Perseverance“ misijai. Priešingai lūkesčiams rasti nuosėdines uolienas buvusio ežero dugne, roveris aptiko, kad didžiąją kraterio dugno dalį sudaro magminės (įgnios) uolienos. Tai paskatino spėlioti, kad paties Jezero Mons kalnas gali būti šių uolienų šaltinis ir atgaivino susidomėjimą jo tikrąja prigimtimi.
Tolesniems tyrimams profesorius Wray bendradarbiavo su pagrindine autore Sara Cuevas-Quiñones iš Brown universiteto bei kitais planetos mokslininkais. Jie pasitelkė duomenis iš „Mars Odyssey Orbiter“, „Mars Reconnaissance Orbiter“, „ExoMars Trace Gas Orbiter“ bei „Perseverance“ roverio. Ši išsami nuotoliniams stebėjimams skirta kampanija leido detaliai apibūdinti Jezero Mons ir palyginti jo savybes su gerai žinomais ugnikalniais tiek Marse, tiek Žemėje.
Vulkaniniai bruožai: morfologija ir medžiaginiai įrodymai
Tyrėjai atpažino keletą būdingų vulkaninių požymių. Jezero Mons dydis ir forma primena kitus Marso ugnikalnius, tokius kaip Zephyria Tholus ir Apollinaris Tholus, bei Žemėje esantį Antarktidos Sidley kalną. Įdomu, kad kalno paviršiuje beveik nėra smūginių kraterių ir mažai išlaikoma šiluma, o tai rodo, kad paviršių dengia vulkaninės pelenų danga. Šiaurės vakarinėje Jezero Mons dalyje ant kraterio krašto matomi buvusių lavos srautų pėdsakai, kurie galimai paaiškina „Perseverance“ rastas vulkanines uolienas.
Kaip pabrėžia profesorius Wray: „Jeigu pastebime ugnikalnį viename geriausiai ištirtų Marso regionų, tikėtina, jog planetoje dar gausu neatrastų vulkaninių darinių.“
Reikšmė Marso tyrimams ir gyvybės paieškai
Jei Jezero Mons išties turi vulkaninę kilmę, jo kaimynystė su senoviniu ežero dugnu gali turėti lemiamą reikšmę. Žemėje sąveika tarp vandens ir vulkaninės šilumos – vadinama hidroterminiu aktyvumu – sudaro aplinkas, kurios leidžia gyvybei klestėti net ir ekstremaliomis sąlygomis. Vulkanas greta senovinio Marso ežero leidžia spėti, kad ir ten galėjo egzistuoti tokios hidroterminės sistemos, galėjusios būti gyvybės ištakų šaltinis prieš milijardus metų.
2024 m. gegužę žurnale Communications Earth & Environment publikuotas tyrimas pateikia kol kas aiškiausius įrodymus apie praeityje egzistavusią aktyvią vulkaninę veiklą Jezero krateryje. Vis dėlto, siekiant tiksliai nustatyti Jezero Mons kilmę ir ugnikalnio veiklos laiką, būtinas tiesioginis uolienų mėginių tyrimas.
Mėginių grąžinimo misijos ir ateities perspektyvos
„Perseverance“ roveris jau surinko Marso uolienų ir dirvožemio mėginių iš vietų, paveiktų Jezero Mons. Manoma, kad radioizotopinis šių mėginių datavimas, juos sugrąžinus į Žemę, leis nustatyti vulkaninės veiklos laiką ir tiksliau įvertinti Jezero kraterio amžių. Tačiau mėginių pargabenimo užduotis lieka didelis iššūkis.
Šiuo metu NASA ir tarptautiniai partneriai nagrinėja dvi galimas Mars Sample Return (MSR) misijos strategijas. Programos tikslas – nugabenti „Perseverance“ mėginius į Žemės laboratorijas, kur būtų galima atlikti pažangiausius tyrimus, kurie neįmanomi nuotoliniu būdu. Tačiau JAV 2026 m. federalinio biudžeto projektas kelia grėsmę šios misijos ateičiai – gali būti, kad lėšos bus nukreiptos ne MSR, o būsimiems žmonių skrydžiams į Marsą.
Nepaisant neapibrėžtumų, profesorius Wray išlieka optimistiškas: „Jei šie mėginiai pasieks Žemę, galėsime atlikti išskirtinius, moksliškai reikšmingus tyrimus“, – pabrėžia jis, akcentuodamas tiesioginio Marso geologijos tyrimo svarbą.
Išvada
Galimas atradimas, kad Jezero Mons gali būti paslėptas ugnikalnis, iš esmės keičia mūsų supratimą apie Marso geologinę istoriją ir rodo, kad dar turime daug ko išmokti apie Raudonosios planetos paviršių ir jos potencialą gyvybei. Kol „Perseverance“ tęsia savo misiją, o mokslininkai laukia neįkainojamų Marso mėginių grąžinimo, susidomėjimas Jezero krateriu ir jo paslaptingu kalnu išlieka didelis. Šie tyrimai ne tik plečia mūsų žinias apie planetinį vulkanizmą, bet ir priartina žmoniją prie esminių klausimų apie gyvybės kilmę ir pasiskirstymą Saulės sistemoje atsakymo.
Komentarai