Mokslininkai stebi milžinišką Saulės koronalinę skylę ir jos poveikį Žemei

Mokslininkai stebi Saulės koronalinės skylės poveikį Žemei

Pastaruoju metu Saulės išorinėje atmosferoje susiformavo didžiulė koronalinė skylė, iš kurios į Žemės kryptį sklinda greitaeigės Saulės vėjo srovės. Šį kosminį reiškinį atidžiai stebi JAV Nacionalinio vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) Kosminių orų prognozių centras. Prognozuojama, kad nuo birželio 14 d. prasidės vidutinio stiprumo (G2 lygio) geomagnetinė audra.

Kas yra koronalinės skylės ir kodėl jos svarbios?

Koronalinės skylės – tai vietos Saulės paviršiuje, kur magnetinio lauko linijos atsiveria į kosmosą, o ne grįžta atgal į Saulę. Šiose srityse Saulės magnetinis poveikis silpnėja, todėl į kosminę erdvę lengviau pasišalina įkrautų dalelių srautai, dar vadinami Saulės vėju. Šis reiškinys – natūrali, tačiau dinamiška Saulės 11 metų aktyvumo ciklo dalis, daranti reikšmingą įtaką Žemėje stebimiems kosminiams orams.

Sparčiai judantis Saulės vėjas, pasiekęs mūsų planetą, sąveikauja su Žemės magnetiniu lauku. Dalelės juda magnetinio lauko linijomis link poliarinių zonų, kur prasiskverbia į viršutinius atmosferos sluoksnius ir susiduria su atmosferos dujomis. Šių susidūrimų metu atsiranda spalvingos pašvaistės – šiaurės (aurora borealis) ir pietų (aurora australis) žiburiai. Ryškiausios pašvaistės stebimos geomagnetinių audrų, tokių kaip artėjanti G2 lygio audra, metu.

Geomagnetinė audra: kas yra G2 lygio įvykis?

Geomagnetinės audros vertinamos pagal skalę nuo G1 (silpna) iki G5 (itin stipri). Artėjantis įvykis turėtų pasiekti G2 lygį, kas reiškia vidutinio intensyvumo Saulės aktyvumą. Nors G2 audros žmogui pavojingos nėra, kartais tenka koreguoti palydovų veiklą ar gali trumpam sutrikti aukšto dažnio radijo ryšys. Entuziastams ant žemės tai suteikia galimybę pašvaistes stebėti kur kas toliau nuo polių – galbūt net 55 laipsnių platumoje tiek Šiaurės, tiek Pietų pusrutuliuose.

Specialistai įspėja, kad artėjant vasaros saulėgrįžai Šiaurės pusrutulyje trumpesnės naktys gali sumažinti galimybes pamatyti pašvaistes. Pirmaujanti kosminių orų ekspertė dr. Tamitha Skov pastebi: „Artėjame prie Saulės aktyvumo maksimumo – tai laikotarpis, kai dangaus stebėtojai gali dažniau ir ryškiau matyti pašvaistes.“

Žvilgsnis į priekį: besitęsiantis Saulės aktyvumas ir stebėjimo galimybės

Šis Saulės aktyvumo maksimumas – daugiausiai aktyvumo pasižyminti 11 metų Saulės ciklo fazė – sukelia dažnesnes koronalines skyles ir stipresnes Saulės audras. Tobulėjant palydoviniams stebėjimams ir kosminių orų prognozėms, mokslininkai vis tiksliau gali perspėti apie didesnę geomagnetinę aktyvumą. Tai suteikia galimybę tiek entuziastams stebėti pašvaistes, tiek didina mūsų supratimą apie Saulės ir Žemės ryšį.

Išvados

Didelės koronalinės skylės atsiradimas Saulėje parodo stiprius mūsų Saulės sistemoje vykstančius procesus, galinčius daryti ir pastebimą, ir pamatuojamą poveikį Žemei. Ši vidutinio stiprumo geomagnetinė audra kelia pavojaus nėra, tačiau siūlo retą progą stebėti auroras ir gilinti mokslinį supratimą apie kosminių orų reiškinius. Saulės maksimumui tęsiantis, šie įvykiai kelia ir iššūkių (pavyzdžiui, satelitų valdytojams), ir įkvėpimo dangaus stebėtojams, džiaugiantis įspūdingais gamtos šviesos reginiais.