Apendikso vėžys: retas, bet vis dažnesnis tarp jaunimo

Apendikso vėžys: pasikeitusi ligos epidemiologija tarp jaunų suaugusiųjų

Dar neseniai laikytas itin reta onkologine liga, apendikso vėžys šiandien vis dažniau diagnozuojamas, ypač suaugusiems iki 50 metų amžiaus. Daugelis gydytojų šį vėžį anksčiau sutikdavo retai, dažniausiai tik senyvo amžiaus pacientams. Tačiau nauji moksliniai tyrimai rodo staigų šios ligos atvejų augimą tarp jaunų žmonių, o tai kelia nerimą medicinos bendruomenei ir skatina aktyviau gilintis į šios ligos priežastis.

Apendiksas ir jo vaidmuo vystantis vėžiui

Apendiksas – tai mažas, vamzdelio formos organas, prijungtas prie storosios žarnos. Nors tiksli jo funkcija vis dar kelia diskusijų mokslininkams, dažniausiai apendiksas siejamas su apendicitu – ūmiu uždegimu. Vis tik, mažai kas žino, kad apendikse taip pat gali išsivystyti piktybiniai navikai. Mediciniškai šie navikai vadinami apendikso neoplazmomis, kurios dažnai progresuoja besimptomiai, todėl jas dažnai aptinka atsitiktinai operacijos metu, kai įtariamas apendicitas.
Naujausi „Annals of Internal Medicine“ publikuoti duomenys atskleidžia demografinius pokyčius: apendikso vėžio atvejų dažnis žmonėms, gimusiems po 1970-ųjų, yra 3–4 kartus didesnis nei tarp gimusių praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. Nors apendikso vėžys išlieka reta liga (keletas atvejų milijonui), pastebimas reikšmingas augimas tarp jaunesnių suaugusiųjų. Šiuo metu apie trečdalį naujų apendikso vėžio diagnozių sudaro asmenys iki 50 metų – tai kur kas didesnė dalis nei kituose virškinamojo trakto vėžiuose.

Galimos priežastys: gyvenimo būdas, aplinka ir mikrobiomas

Kas lemia tokį netikėtą apendikso vėžio atvejų augimą tarp jaunimo? Nors tiksli priežastis dar nenustatyta, mokslininkai siūlo kelias pagrindines hipotezes.

Gyvensenos pokyčiai nuo 1970-ųjų

Viena svarbiausių teorijų sieja šį augimą su besikeičiančia gyvensena. Nutukimo paplitimas, pripažįstamas rizikos veiksniu įvairiems virškinimo sistemos vėžiams, didėja kartu su perdirbto maisto, cukruotų gėrimų, raudonos ir perdirbtos mėsos vartojimu. Šios mitybos tendencijos aiškiai siejamos su piktybinių virškinamojo trakto ligų rizika.

Aplinkos veiksnių įtaka

Kita galima priežastis – mūsų aplinkoje atsiradę nauji, anksčiau nebūdingi chemikalai, plastikai ir priedai. Intensyvus žemės ūkio ir maisto pramonės industrializavimas galėjo turėti poveikį žmogaus virškinimo sistemai. Nors tyrimai tik prasideda, ši tema išlieka aktuali apendikso vėžio kilmei aiškinti.

 

Mažas fizinis aktyvumas

Šiuolaikinis gyvenimo būdas, kuriam būdingas ilgalaikis sėdėjimas ir fizinio aktyvumo stoka, taip pat gali būti rizikos veiksnys, nes sėdimas gyvenimo būdas skatina piktybinių ligų vystymąsi.

Žarnyno mikrobiomo pokyčiai

Naujausi tyrimai pabrėžia žarnyno mikrobiomo – mūsų žarnyne gyvenančių mikroorganizmų bendrijos – svarbą vystantis vėžiui. Plataus masto antibiotikų vartojimas medicinoje ir žemės ūkyje pakeitė mikrobiomo pusiausvyrą. Tam tikri tyrimai rodo, jog antibiotikų vartojimas ankstyvame amžiuje gali ilgainiui padidinti vėžio riziką, nors tai dar reikia patvirtinti papildomais tyrimais.

Diagnozavimo iššūkiai: kodėl apendikso vėžys dažnai lieka nepastebėtas

Apendikso vėžį diagnozuoti sudėtinga, nes, kitaip nei storosios žarnos vėžys, jam nėra patikimų atrankinių tyrimų ar ankstyvos diagnostikos metodų. Dauguma pacientų jaučia tik neaiškius ir nestiprius simptomus, pavyzdžiui, lengvą pilvo diskomfortą, pilvo pūtimą ar tuštinimosi pobūdžio pokyčius – simptomus, dažnai priskiriamus nepavojingoms būklėms. Standartiniai tyrimai, kaip kolonoskopija, dažniausiai apendikso navikų neišaiškina, o vaizdiniai tyrimai navikus aptinka tik ligai pažengus.

Dėl to apendikso vėžys paprastai diagnozuojamas atliekant arba po chirurginės operacijos, kai įtariamas apendicitas. Tuo metu liga dažnai jau būna progresavusi į rimtesnes stadijas.

Platesnės virškinimo trakto vėžių tendencijos

Apendikso vėžio augimas atspindi bendrą nerimą keliančią tendenciją – jaunesniems asmenims vis dažniau diagnozuojami ir kiti virškinamojo trakto vėžiai, pavyzdžiui, storosios žarnos ar skrandžio vėžys. Specialistai mano, kad šiam reiškiniui įtakos turi tiek paveldimumas, tiek bendri gyvenimo būdo pasirinkimai, tiek besikeičianti aplinka ir mikrobiomo pokyčiai.

Nors apendikso vėžys išlieka retas, vis dažnesni atvejai tarp jaunimo verčia diskutuoti apie prevencijos priemones ir galimus ankstyvos diagnostikos būdus.

Prevencija ir visuomenės informavimas

Kol nustatyti konkretūs priežastiniai ryšiai, specialistai pabrėžia bendras vėžio prevencijos gaires. Sveika kūno masė, vaisių, daržovių ir grūdinių kultūrų gausa mityboje, reguliarus fizinis aktyvumas, žalingų įpročių (rūkymo, alkoholio) vengimas yra įrodyti veiksniai, mažinantys daugumos virškinamojo trakto vėžių, taip pat apendikso vėžio, riziką.

Labai svarbus ir informuotumas. Sveikatos priežiūros specialistai ir pacientai turėtų būti budrūs dėl užsitęsusių ar neaiškių pilvo simptomų – nepriklausomai nuo amžiaus. Laiku kreipiantis į medikus didėja ankstyvos diagnozės galimybė bei sėkmingo gydymo tikimybė.

Išvados

Staigus apendikso vėžio atvejų augimas tarp jaunų suaugusiųjų parodo, kaip gyvensenos, aplinkos ir mikrobiomo pokyčiai gali paveikti net retos ligos paplitimą. Kol mokslininkai ieško šio reiškinio priežasčių, sveikos gyvensenos skatinimas ir ankstyvų simptomų atpažinimas išlieka svarbiausia profilaktika. Didėjantis informuotumas tarp gydytojų ir visuomenės yra būtinas siekiant pagerinti ankstyvą diagnostiką. Ateities tyrimai ir toliau bus esminiai siekiant efektyvesnės apendikso vėžio prevencijos, ankstyvos diagnostikos ir gydymo. Šios retos, tačiau svarbėjančios ligos augimas primena apie sudėtingą biologijos, aplinkos ir mūsų elgsenos sąveiką.