4 Minutės
Barzdotų veidų mikrobinis gyvenimas: mokslinis kontekstas
Barzda – ne tik stiliaus detalė, bet ir dažnų diskusijų apie higieną objektas. Vis labiau populiarėjant barzdoms visame pasaulyje, kyla klausimų dėl barzdų švaros. Ar tikrai barzdos yra bakterijų židiniai, ar tai tik vyraujančių mitų pasekmė?
Kiekvienas žmogaus odos centimetras yra natūrali mikroskopinių organizmų ekosistema: čia gyvena bakterijos, grybeliai ir virusai. Barzdos plotas sudaro unikalią terpę – šiltą, drėgną, prisotintą natūralių odos riebalų ir maisto likučių, todėl palankią mikrobų dauginimuisi. Tyrimai parodė, kad barzdose yra ne tik didesnė, bet ir įvairesnė mikrobinė bendruomenė nei kitose veido odos vietose.
Dalis žiniasklaidos, pavyzdžiui, The Washington Post, paskelbė, kad vidutinėje barzdoje môzet būti daugiau mikrobų nei ant tualeto dangčio. Tokios antraštės formuoja nuomonę, kad veido plaukai nėra higieniški. Tačiau ar šie mikroorganizmai tikrai kelia grėsmę žmogaus ar aplinkinių sveikatai?
Ar barzdos kelia higienos riziką? Tyrimai ir klinikinės įžvalgos
Norint įvertinti riziką, būtina suprasti, kaip ir kodėl mikroorganizmai kaupiasi barzdoje. Lemiamą vaidmenį atlieka temperatūra, drėgmė, odos pH ir maistinių medžiagų sankaupos. Barzda linkusi kaupti drėgmę ir organines daleles, sudarydama palankias sąlygas mikrobų augimui. Be to, dažni veido lietimai nuo rankų perneša papildomų bakterijų, taip didindami mikrobinę įvairovę.
Barzdos švara moksliškai pradėta nagrinėti prieš daugiau nei penkis dešimtmečius. Ankstyvieji laboratoriniai eksperimentai parodė, kad barzdos gali išlaikyti ne tik bakterijas, bet ir jų išskiriamus toksinus, kas sustiprino įsitikinimą, kad barzda gali būti patogenų rezervuaru. Tai ypač aktualu medicinos įstaigose, kur infekcijų kontrolė yra itin svarbi.

Barzdos sveikatos priežiūros srityje: tyrimai ir skirtingos išvados
Daug diskusijų kyla dėl barzdotų sveikatos priežiūros specialistų, kur kiekviena galimo patogenų perdavimo rizika yra reikšminga. Kai kurie ligoninėse atlikti tyrimai nustatė, jog barzdoti darbuotojai gali turėti daugiau bakterijų ant veido nei švariai nusiskutę jų kolegos. Įdomu tai, kad žinomame MRT tyrime paaiškėjo, jog žmogaus barzda dažnai turi daugiau mikrobų – įskaitant ir potencialius patogenus – nei šuns kailis, tačiau šunys žmonėms jokios realios grėsmės nesukėlė.
Tačiau kiti plataus masto moksliniai tyrimai pateikia skirtingą perspektyvą. Didelės imties analizės neparodė svarbaus skirtumo tarp barzdotų ir bebarzdžių specialistų kenksmingų bakterijų kolonizacijoje. Be to, pastebėta, kad gydytojai, turintys barzdas, rečiau nešiojo Staphylococcus aureus – dažną hospitalinių infekcijų sukėlėją, o pacientų infekcijų lygis nepadidėjo, kai jais rūpinosi kaukes nešiojantys barzdoti chirurgai.
Sveikatos rizika: ne tik bakterijos, bet ir infekcijos bei parazitai
Nors rimtos problemos pasitaiko itin retai, barzdos kartais gali tapti infekcinių odos ligų vektoriais. Pavyzdžiui, impetiga – labai užkrečiama liga, kurią dažnai sukelia S. aureus – gali išplisti per blogai prižiūrimą barzdą. Be to, retais atvejais barzdose gali apsigyventi parazitai, kaip gaktos utėlės, ypač prastoje higienoje ar artimo kontakto sąlygomis.

Barzdos higienos ir priežiūros svarba
Ką apie geriausią barzdos priežiūrą teigia mokslas? Dermatologai ir mikrobiologai pabrėžia, kad reguliarumas ir švara – būtini. Oda po barzda yra jautri, gali tapti uždegiminė, jei kaupiasi sebumas, negyvos odos ląstelės, maisto dalelės ar kiti aplinkos teršalai. Toks sankaupa skatina dirginimą bei mikrobų perteklių (bakterijų ir grybų).
Kasdienis barzdos ir po ja esančios odos plovimas švelniu prausikliu rekomenduojamas siekiant pašalinti nešvarumus. Po plovimo naudokite drėkinamąją priemonę, iššukuokite barzdą specialiu šepetėliu, kad atsikratytumėte užsilikusių dalelių, sumažintumėte uždegimus ir užtikrintumėte gerą priežiūrą. Reguliarus barzdos kirpimas taip pat sumažina plaukų slinkimą bei padeda palaikyti tvarkingą išvaizdą.
Dermatologų nuomone, tokia barzdos priežiūros rutina svarbi ne tik išvaizdai, bet ir efektyviai padeda palaikyti burnos bei odos sveikatą.
Išvada
Barzdos švarą daugiausia lemia ne jos buvimas, o tinkama priežiūra. Apleista barzda gali tapti mikrobų židiniu ar lemti nedideles sveikatos problemas, tačiau tvarkoma ir reguliariai plaunama barzda dažniausiai ne purvinesnė, o kartais – net ir švaresnė už kitus kūno plotus. Šiuolaikiniai tyrimai pabrėžia: barzdos higiena ir priežiūra gerokai sumažina riziką bei paneigia mitus apie barzdų nehigieniškumą. Tie, kas renkasi auginti barzdą, laikydamiesi paprastų priežiūros principų užtikrina ne tik sveiką barzdą, bet ir prisideda prie bendros visuomenės sveikatos gerinimo.

Komentarai