3 Minutės
Spartus imperatoriškųjų pingvinų mažėjimas siejamas su klimato kaita
Nauja išsami studija atskleidė, kad imperatoriškieji pingvinai – Antarktidos simboliai ir didžiausia pingvinų rūšis pasaulyje – nyksta greičiau nei buvo prognozuota net pačiais niūriausiais scenarijais. Tyrimas pabrėžia skubų pavojų: globalinis atšilimas ne tik mažina ledo plotus, bet ir ardo visą ekosistemą, nuo kurios priklauso šių paukščių išlikimas.
Naudodama pažangias palydovinio stebėjimo technologijas, mokslininkų grupė išanalizavo šešiolikos imperatoriškųjų pingvinų kolonijų situaciją Antarktidos pusiasalyje, Vedelio ir Belinshauseno jūrose. Šios kolonijos sudaro apie 30% visos rūšies populiacijos. Jų rezultatai, publikuoti Nature Communications: Earth & Environment, rodo stulbinantį 22% populiacijos sumažėjimą vos per 15 metų – tai yra dvigubai daugiau, nei rodė ankstesni vertinimai dėl imperatoriškųjų pingvinų nykimo Antarktidoje nuo 2009 iki 2018 metų.
Palydovinė technologija atskleidžia didelius pingvinų nuostolius
Britų Antarktidos tyrimų instituto (BAS) mokslininkai pasitelkė aukštos raiškos palydovinę vaizdinę medžiagą, siekdami stebėti veisimosi vietas Pietų pusrutulio pavasarį – spalio ir lapkričio mėnesiais, kol poliarinė tamsa neapsunkina stebėjimų. Tyrimo vadovas Peteris Fretwellas nurodo, kad realūs pingvinų skaičiavimai yra „apie 50 procentų blogesni“ nei net ir niūriausi ankstesni kompiuteriniai modeliai. Nors globalinio atšilimo tiesioginė įtaka Antarktidos jūros ledui prasidėjo dar prieš stebėjimų pradžią 2009-aisiais, populiacijos mažėjimas tęsiasi bent jau nuo to laikotarpio.
Lemiamas jūros ledo vaidmuo imperatoriškųjų pingvinų išlikimui
Imperatoriškieji pingvinai visiškai priklauso nuo stabilaus jūros ledo, susiformuojančio priekrantės vandenyse, kaip veisimosi „platformos“. Būtent ant šio ledo vystosi sudėtingi gyvenimo ciklai – patinai per žvarbią Antarktidos žiemą peri kiaušinius, o patelės mėnesiais maitinasi jūroje. Jaunikliai, kuriems reikia vandeniui atsparių plunksnų, išsivystančių tik vasaros pradžioje, lieka beviltiškoje padėtyje, jei ledas po jų kojomis ištirpsta per anksti – šis reiškinys dažnėja dėl klimato atšilimo. Jau stebėta dešimčių tūkstančių jauniklių praradimų, kai nestabilus ledas sugriūva, o dar neskraidantys pingvinukai nuplaunami į šaltus vandenis, kai jie dar nebūna pasiruošę savarankiškai išgyventi.
Klimato kaita – pagrindinė grėsmė, kitų veiksnių nerasta
Pažymėtina, kad tyrimas paneigia kitus tradicinius populiacijos mažėjimo veiksnius, tokius kaip pergaudymas, tarša ar buveinių nykimas sausumoje. „Imperatoriškieji pingvinai galbūt yra aiškiausias pavyzdys rūšies, kurios ateitis visiškai priklauso nuo klimato kaitos“, sako Fretwellas. Akivaizdi sąsaja tarp kylančios pasaulinės temperatūros ir nykstančių veisimosi buveinių išryškina skirtumus nuo sudėtingesnių pavojų, su kuriais susiduria kitos gyvūnų rūšys.
Be to, kad mažėja ir nestabilėja jūros ledas, šylanti Antarktidos aplinka gali lemti daugiau kritulių ar pritraukti naujų plėšrūnų į pingvinų kolonijas, dar labiau apsunkindama jų išgyvenimo galimybes.
Pasaulinės pasekmės ir ateities perspektyvos
Naujausi duomenys rodo, kad Antarktidoje yra apie 250 000 veisimosi porų, ir imperatoriškieji pingvinai jau laikomi pažeidžiama rūšimi. Kompiuteriniai modeliai numato, kad nesumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų pasauliniu mastu, rūšis iki šio šimtmečio pabaigos gali atsidurti ties išnykimo riba. Tačiau nauji palydoviniai stebėjimai rodo, kad dabartiniai modeliai greičiausiai per menkai įvertina nykimo spartos ir masto grėsmę.
„Šie nerimą keliantys rezultatai reiškia, kad privalome peržiūrėti ir prireikus pakoreguoti rūšies išnykimo rizikos modelius“, pabrėžia Fretwellas. Nors palydovinis monitoringas veiksmingas pavasarį, jį ateityje galėtų papildyti radarų ar termovizorinės sistemos, leidžiančios stebėti pingvinų populiacijas ir per Antarktidos žiemos tamsą. Tyrėjai ragina plėsti stebėseną į kitas kolonijas, nes dar nežinoma, ar tokie sparčiai mažėjantys skaičiai būdingi visam žemynui, nors tirtos vietos atspindi kontinentinę įvairovę.
Išvada
Nepaprastai spartus imperatoriškųjų pingvinų nykimas, užfiksuotas šioje studijoje, aiškiai rodo didėjančią klimato kaitos įtaką poliarinei ekosistemai. Staigūs praradimai, gerokai pranokstantys ankstesnes prognozes, patvirtina, kad reikia nedelsiant imtis pasaulinių veiksmų sprendžiant klimato kaitos krizę – tai lems ne tik imperatoriškųjų pingvinų, bet ir visos Antarktidos aplinkos ateitį. Nepaisant keliamų grėsmių, mokslininkai įsitikinę, kad dar turime galimybę sušvelninti pražūtingus padarinius, jei laiku ir ryžtingai sumažinsime šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas. Priešingu atveju, šiai unikalai ir charizmatiškai rūšiai gresia išnykimas jau artimiausiomis dešimtmečiais.
Komentarai