4 Minutės
Permąstomi pasaulinės temperatūros skaičiavimai: naujas metodas
Naujausi klimato kaitos tyrimai rodo, kad Žemė šyla greičiau nei manyta anksčiau, todėl tikslesnių matavimų poreikis tampa dar aktualesnis klimato moksle. Mokslininkų komanda pristatė naują pasaulinės vidutinės temperatūros skaičiavimo metodiką, atskleidžiančią, kad pasaulis gali peržengti svarbią 1,5°C atšilimo ribą, lyginant su ikipramoniniu laikotarpiu, jau 2028-aisiais – gerokai anksčiau, nei dažnai cituojamas 2030–2035 metų langas.
Ši prognozė pagrįsta nauja duomenų analize, parodžiusia, kad pasaulinis atšilimas nuo pramonės revoliucijos pradžios buvo nuvertintas maždaug 6%. Remiantis pažengusiu pasaulinės paviršiaus oro temperatūros (GSAT) duomenų rinkiniu, šie rezultatai rodo, kad tarptautinės klimato politikos tikslai pagal Paryžiaus susitarimą yra dar labiau rizikoje, nei manyta iki šiol.
Nekantriausias atšilimas stebina klimatologus
2024-ieji tapo pirmaisiais metais, kai metinis pasaulinis temperatūros vidurkis viršijo 1,5°C ribą, rodo kelių tarptautinių klimato stebėsenos agentūrų duomenys. Šis šuolis sekė po ypatingo šiltėjimo laikotarpio ir buvo netikėtas daugeliui klimatologų. Nors vieni metai virš šios ribos dar nereiškia nuolatinio Paryžiaus susitarimo pažeidimo (susitarimas siekia riboti ilgalaikį atšilimą), tai kelia susirūpinimą dėl spartaus klimato sistemos kitimo.
Nauji įžvalgos iš Austrijos tyrėjų: tikslesni rodikliai
Paskutiniuose tyrimuose, vadovaujamuose Gottfried Kirchengast ir Moritz Pichler iš Graco universiteto, išryškėja svarbus proveržis globalaus temperatūros pokyčių vertinime. Tyrėjai, remdamiesi plačiai prieinamais klimato duomenimis, iš naujo paskaičiavo pasaulinį vidutinį paviršiaus temperatūros (GMST) indeksą 1850–2024 metų laikotarpiui. Svarbiausia, jie pasiūlė patobulintą metodą, kaip GMST – jungiančią vandenynų paviršiaus ir oro temperatūrą – tiksliau paversti į visiems aiškesnį rodiklį: pasaulinę paviršiaus oro temperatūrą (GSAT).
Tarptautinis klimato kaitos ekspertų (IPCC) komitetas tradiciškai taiko abiejų – GMST ir GSAT – rodiklius globaliniam atšilimui vertinti. Tačiau Kirchengast ir Pichler teigia, kad naujasis metodas ženkliai sumažina paklaidos tikimybę ir leidžia patikimiau įvertinti GSAT. „Mūsų naujas temperatūros matavimo metodas apjungia geriausius stebėjimų duomenis ir papildomas patobulinimų korekcijas. Tai parodo, kad planeta silpnai, bet visgi šyla greičiau, nei rodo tradiciniai skaičiavimai – 1,5°C riba bus kirsta anksčiau, nei tikėtasi“, – sako Kirchengast.
Diskusijos dėl stebėsenos metodų ir klimato tikslų
Iki šiol Paryžiaus susitarimo pažangai vertinti įprasta naudoti 20 metų pasaulinių temperatūrų vidurkius, siekiant sumažinti trumpalaikių svyravimų poveikį. Tačiau toks požiūris gali uždelsti ribos peržengimo nustatymą maždaug dešimtmečiu. Dėl to vis daugiau klimatologų siūlo naudoti beslenkančius vidurkius, derinančius matavimus su trumpalaikėmis klimato prognozėmis, kad būtų galima įžvelgti pokyčius laiku.
Kirchengast ir Pichler rekomenduoja GSAT rodiklį jungti su klimato modelių prognozėmis, kad jis tarnautų kaip realaus laiko globalinio atšilimo indikatorius. Jų duomenimis, pasaulinis atšilimas šiuo metu jau siekia 1,39°C – pavojingai arti 1,5°C lubų.
Ekspertų nuomonės ir mokslinės diskusijos
Ne visi klimatologai sutaria, kuris rodiklis geriausiai atspindi pasaulio atšilimo tempą. Pavyzdžiui, klimato tyrėjas Duo Chan iš Sautamptono universiteto teigia, kad GSAT istoriniuose IPCC vertinimuose, viešojoje komunikacijoje ar daugumos mokslinių matavimų sistemoje – nėra pagrindinis rodiklis. Jo nuomone, GMST geriau atitinka kitus klimato kaitos požymius, pavyzdžiui, jūros lygio kilimą, koralų blukimą ar kritulių kaitą, todėl išlieka praktišku ir patikimu indeksu.
Andrew Jarvis iš Lankašyro universiteto priduria, kad klimato mokslo bendruomenė turėtų skubiai sutarti dėl vieningo metodo pažangai link Paryžiaus tikslų stebėti. Priešingu atveju įsivyrausianti rodiklių įvairovė gali apsunkinti politikos ir klimato veiksmų vertinimą.
Reikšmė politikai ir klimato veiksmams
Spartesnis 1,5°C ribos priartėjimas išryškina būtinybę nedelsiant ir koordinuotai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas bei įgyvendinti prisitaikymo prie klimato kaitos priemones. 2015 m. priimtas Paryžiaus susitarimas įpareigoja pasaulį riboti atšilimą iki „gerokai mažiau nei“ 2°C ir siekti, kad jis neviršytų 1,5°C. Tačiau skirtingos mokslinės metodikos bei matavimo rodikliai vis dar kelia iššūkių pasaulinei klimato stebėsenai ir atskaitomybei.
Artėjant prie esminių klimato lūžio taškų, itin svarbu didinti temperatūros rodiklių tikslumą ir tarptautinį sutarimą dėl pažangos matavimo principų – tik tai gali užtikrinti pagrįstus politinius sprendimus ir globalų atsparumą klimato kaitai.
Išvados
Vis daugiau tyrimų rodo, kad pasaulinis atšilimas vyksta greičiau nei manyta, o 1,5°C riba gali būti peržengta jau 2028 m. Tobulesni pasaulės temperatūros matavimai – tokie kaip GSAT metodika – leidžia tiksliau ir greičiau įvertinti pavojus, bet kartu sukelia diskusijų dėl efektyviausių stebėsenos sprendimų. Didėjant rizikai, darniu moksliniu, politiniu ir visuomeniniu veiksmu tampa būtina siekti Paryžiaus susitarimo tikslų ir apsisaugoti nuo skaudžiausių klimato kaitos padarinių.
Komentarai