Mikrobiomos revoliucija: kodėl beta-gliukanas tampa svarbiausia skaidulų rūšimi

Mikrobiomos revoliucija ir auganti maistinių skaidulų svarba

Pastaraisiais metais pažangūs žarnyno mikrobiomos – sudėtingos mikroorganizmų bendruomenės mūsų virškinamajame trakte – tyrimai iš esmės pakeitė požiūrį į mitybą ir sveikatą. Anksčiau menkai vertintos maistinės skaidulos dabar pripažįstamos gyvybiškai svarbiomis tiek žarnyno mikroorganizmų pusiausvyrai, tiek visapusiškai gerai savijautai užtikrinti. Skaidulos vis dažniau vadinamos „naujaisiais baltymais“ ir dedamos į daugybę produktų, siekiant stiprinti virškinamojo trakto sveikatą bei medžiagų apykaitos balansą. Tačiau naujausi tyrimai rodo: ne visos skaidulos vienodai naudingos mūsų sveikatai, ypač kalbant apie svorio kontrolę.

Pagrindinis atradimas: beta-gliukanas išsiskiria tarp kitų skaidulų

2024 m. Arizonos universiteto ir Vienos universiteto mokslininkų atliktas eksperimentas su pelėmis atskleidė ne visų maistinių skaidulų vienodą poveikį svorio mažinimui. Tyrime buvo lyginami keli dažnai vartojami skaidulų papildai: kviečių dekstrinas, pektinas, rezistenti krakmolas ir celiuliozė. Tačiau tik beta-gliukanas, kurio gausu avižose ir miežiuose, ženkliai sumažino pelių, maitintų riebiu maistu, kūno svorį ir riebalų kiekį. Per aštuoniolikos savaičių periodą reikšmingų pokyčių pasiekė tik beta-gliukaną gavusios pelės, nors ir kitos skaidulų rūšys paveikė mikrobiomos sudėtį.

„Be abejonės, skaidulos yra svarbios sveikatai, tačiau jų įvairovė apsunkina pasirinkimą, kokios labiausiai padeda reguliuoti svorį ir medžiagų apykaitą“, – pabrėžė Frankas Duca, Arizonos universiteto biomedicinos mokslininkas. „Siekiame nustatyti, kurios skaidulų rūšys yra naudingiausios, kad vartotojai, sveikatos specialistai ir maisto pramonė galėtų remtis aiškiomis rekomendacijomis.“

Skaidulų įvairovė: tirpiosios ir netirpiosios skaidulos

Maistinės skaidulos skiriasi ne tik kilme, bet ir fizikinėmis bei cheminėmis savybėmis. Tirpiosios skaidulos, tokios kaip avižų beta-gliukanas ir kviečių dekstrinas, tirpsta vandenyje ir greitai fermentuojamos žarnyno bakterijų, išskirdamos sveikatai naudingus metabolitus. Netirpiosios skaidulos, pavyzdžiui, celiuliozė ar rezistenti krakmolas, vandenyje netirpsta ir daugiausiai didina išmatų tūrį. Šis skirtumas svarbus: nors apskritai skaidulos yra pagrindinis energijos šaltinis žarnyno bakterijoms, nauji tyrimai rodo, jog tam tikri tirpūs beta-gliukanai ypač palankiai veikia medžiagų apykaitą.

„Iki šiol nė viename tyrime sistemingai nebuvo palygintos skirtingos skaidulos toje pačioje tiriamųjų grupėje, tiesiogiai vertinant jų įtaką svoriui ir medžiagų apykaitos parametrams“, – pažymi tyrimo bendraautorė Elizabeth Howard.

Beta-gliukano poveikis: mikrobiomos pokyčiai ir naudingi medžiagų apykaitos efektai

Tirdama skirtingų skaidulų suvartojimą pelėms, mokslininkų komanda nustatė, kad tik beta-gliukanas padidino Ileibacterium – žarnyno bakterijų rūšies, anksčiau susietos su svorio mažėjimu – kiekį. Jau po dešimties savaičių beta-gliukano gavusios pelės pasižymėjo akivaizdžiai mažesniu svoriu ir riebalų mase lyginant su kitomis grupėmis.

Šiuos rezultatus papildo Duca atliktas eksperimentas, kuriame graužikams buvo duodami beta-gliukano gausūs miežių miltai – šie gyvūnai netekdavo svorio ir padidindavo energijos išeikvojimą, nepaisant suvartojamų kalorijų kiekio. Naujausiame tyrime taip pat rasta padidėjęs sviesto rūgšties (butyrato) kiekis žarnyne tų pelių, kurios buvo šeriamos beta-gliukanu. Butiratas – tai naudinga trumpos grandinės riebiųjų rūgščių rūšis, kurią išskiria mikrobiota fermentuodama skaidulas.

Butirato ir GLP-1 vaidmuo apetitui bei svoriui

Butiratas skatina GLP-1 (gliukagonui panašaus peptido-1) sekreciją – tai hormonas, reguliuojantis apetitą ir insulino išskyrimą. Šiuo metaboliniu keliu veikia ir Ozempic – GLP-1 agonistas, vartojamas 2 tipo diabetui ir nutukimui gydyti. „Dalį skaidulų naudos galima paaiškinti padidėjusia GLP-1 gamyba, tačiau tai tik viena šio proceso dalis“, – sako Duca. „Butiratas taip pat stiprina žarnyno barjerą ir teigiamai veikia organus, tokius kaip kepenys, nepriklausomai nuo įtakos žarnyno hormonams.“

Perspektyvos žmonių sveikatai ir ateičiai

Nors šie atradimai pagrįsti tyrimais su gyvūnais, jie išryškina poreikį atsakingai rinktis papildomas skaidulas. JAV mažiau nei 5 % suaugusiųjų suvartoja rekomenduojamą paros skaidulų kiekį (25–30 gramų), todėl populiarėja skaidulų įtraukimas į perdirbtus maisto produktus ir platus papildų vartojimas. Vis dėlto tyrimas rodo, kad skaidulų nauda sveikatai priklauso nuo jų rūšies – sudėtis ir savybės tikrai svarbios.

Nors norint šiuos rezultatus pritaikyti žmonėms būtina daugiau tyrimų, ankstyvi duomenys leidžia manyti, kad kai kurios skaidulos, ypač beta-gliukanas, gali padėti ne tik reguliuoti svorį ar medžiagų apykaitą, bet ir gerinti jautrumą insulinui bei žarnyno veiklą.

Išvada

Augantys tyrimai apie žarnyno mikrobiomą ir medžiagų apykaitą atskleidžia, kad maistinės skaidulos – kur kas daugiau nei tik „žarnyno šepetys“. Jų rūšis ir kilmė lemia skirtingą poveikį sveikatai. Beta-gliukanas, natūraliai esantis avižose ir miežiuose, tyrimuose su gyvūnais pasižymi potencialiu svorio bei cukraus kiekio kraujyje mažinimu, veikdamas per panašius mechanizmus kaip vaistas Ozempic. Tolimesni klinikiniai tyrimai su žmonėmis bus būtini, kad šie rezultatai būtų patvirtinti ir padėtų tobulinti rekomendacijas veiksmingai medžiagų apykaitos ir svorio kontrolei. Gamintojai ir vartotojai turėtų žinoti – ne visos skaidulos vienodai vertingos mūsų sveikatai.