Milžiniškas Naujosios Zelandijos sraigės stebuklas: Powelliphanta augusta | Jaunt.lt – Mokslas, Sveikata, Visata ir Atradimai kasdien
Milžiniškas Naujosios Zelandijos sraigės stebuklas: Powelliphanta augusta

Milžiniškas Naujosios Zelandijos sraigės stebuklas: Powelliphanta augusta

2025-05-31
0 Komentarai

2 Minutės

Powelliphanta augusta: Unikali Naujosios Zelandijos sausumos sraigė

Susipažinkite su kalno Augustus milžiniškąja sausumos sraige (Powelliphanta augusta) – mėsėdžiu moliusku, unikaliu Naujosios Zelandijos izoliuotuose ekosistemose. Skirtingai nei daugelis kitų sraigių, ši rūšis išsiskiria ne tik įspūdingu dydžiu, galinčiu siekti net iki 10 centimetrų, bet ir itin neįprastu dauginimosi būdu, kuris patraukė pasaulinį mokslininkų dėmesį.

Neįprastas dauginimasis užfiksuotas vaizdo įraše

Neseniai pirmą kartą mokslininkams pavyko nufilmuoti, kaip Powelliphanta augusta sraigė deda kiaušinį per specialią angą, esančią ties kaklu – iki šiol šio proceso niekam nebuvo pavykę stebėti. Aplinkos apsaugos departamento (DOC) reindžerė Lisa Flanagan šias sraiges prižiūri nelaisvėje jau nuo 2006 metų. Atliekant reguliarią sraigių būklės apžiūrą ir svėrimą, Flanagan ir jos komandai pavyko užfiksuoti, kaip maždaug 5 mm skersmens kiaušinis pradeda lįsti iš sraigės kaklo angos – tai suteikė vertingos informacijos apie šios rūšies dauginimąsi.

„Nuostabu, kad tiek metų prižiūrint Powelliphanta sraiges, pirmą kartą pavyko tiesiogiai stebėti kiaušinių dėjimo procesą“, – teigia Flanagan. P. augusta per metus dažniausiai padeda apie penkis kiaušinius, tačiau iki šiol šis elgesys buvo nematytas tiesiogiai.

Ekologinis vaidmuo ir apsaugos iššūkiai

Powelliphanta sraigės yra vienos didžiausių sausumos sraigių pasaulyje, o jų pagrindinis grobis – sliekai. Šios mėsėdės palaiko miškų ir pievų dirvožemio sveikatą Naujojoje Zelandijoje. Rūšis buvo aprašyta tik 2005 m., kai kalnakasybos veikla pradėjo grėsti natūraliai gyvenamajai aplinkai. Šiandien laukinėse sąlygose jos gyvena tik keliose perkeltose vietovėse, o siekiant išsaugoti genetinę įvairovę ir apsaugoti nuo išnykimo, maždaug 2000 sraigių laikomos nelaisvės populiacijose.

„Šios sraigės išskirtinai ilgaamžės,“ pažymi Flanagan. „Dalies nelaisvėje gyvenančių individų amžius jau siekia 25–30 metų. Stebint jų kriauklių augimą ir natūralius elgesio bruožus, gauname naujų įžvalgų apie jų biologiją.“

Hermafroditizmas ir stebinantys moliuskų dauginimosi ypatumai

Vienas iš įdomiausių Powelliphanta augusta biologinių bruožų – hermafroditizmas: kiekviena sraigė turi tiek vyriškus, tiek moteriškus lytinius organus. Poravimosi metu abi sraigės iš kaklo angos išstumia specialų organą (penį) ir apsikeičia sperma. Sperma saugoma vėlesniam apvaisinimui, o apvaisinti kiaušiniai per tą pačią kaklo angą ir dedami.

Toks tiesiogiai užfiksuotas kiaušinių dėjimo mechanizmas ne tik praturtina mūsų žinias apie moliuskų dauginimąsi, bet ir pabrėžia išsamių apsaugos priemonių būtinybę retoms ir nykstančioms rūšims.

Išvada

Powelliphanta augusta sraigės neįprasta dauginimosi strategija, kai kiaušiniai dedami per kaklo angą, išryškina Naujosios Zelandijos gamtos įvairovę ir sudėtingumą. Toliau vykdomi tyrimai ir apsaugos projektai yra gyvybiškai svarbūs siekiant išsaugoti šią nykstančią rūšį, o nuolatinis stebėjimas gali atskleisti dar daugiau įspūdingų moliuskų biologijos niuansų. Tokie atradimai gilina supratimą apie evoliucinius sprendimus ir pabrėžia būtinybę saugoti mūsų ekosistemas.

Komentarai

Palikite komentarą