Prarastojo Miesto atradimas: povandeninio pasaulio stebuklas
Beveik 700 metrų (2 300 pėdų) gylyje po Atlanto vandenyno paviršiumi slepiasi Prarastojo Miesto hidroterminis laukas. Tai viena iš išskirtiniausių ir paslaptingiausių Žemės povandeninių ekosistemų. Šis nepaprastas objektas, esantis ant povandeninio kalno į vakarus nuo Vidurio Atlanto kalnagūbrio, pirmą kartą buvo aptiktas okeanografų 2000 metais. Nuotoliniu būdu valdomi aparatai (ROV) atskleidė stulbinančią karbonatinių kaminų ir sienų panoramą, kuri dirbtinėje šviesoje švyti antgamtiniu mėlynu atspalviu. Dalis šių struktūrų primena nedidelius grybus, o įspūdingiausia–milžiniškas monolitas „Poseidonas“, iškilęs apie 60 metrų (beveik 200 pėdų) virš jūros dugno.
Geologinis kontekstas ir išskirtinė chemija
Skirtingai nei įprasti hidroterminiai šaltiniai, priklausomi nuo vulkaninės šilumos, Prarastasis Miestas veikia dėl serpentinacijos–cheminės mantijos uolienų ir jūros vandens reakcijos giliai po vandenyno dugnu. Šis procesas vyksta jau bent 120 000 metų–o gal net ir žymiai ilgiau–tai ilgiausiai veikianti žinoma hidroterminė sistema okeane. Kai mantijos uolienos kyla į viršų ir reaguoja su jūros vandeniu, išsiskiria vandenilis, metanas ir įvairios ištirpusios dujos.
Unikali Prarastojo Miesto chemija sudaro nepaprastą ekosistemą. Vietoj to, kad energija būtų gaunama iš saulės ar aktyvių „juodųjų rūkalių“ (vulkaninių šaltinių), šie karbonatiniai kaminai gamina gausybę angliavandenilių–pagrindinių gyvybės statybinių blokų–per cheminių reakcijų procesus jūros dugne. Tokios reakcijos leidžia iš naujo pažvelgti į gyvybės kilmę ne tik Žemėje, bet ir kitur Visatoje.
Gyvybingas ekosistemos centras be šviesos ir deguonies
Prarastajame Mieste klesti gyvybė, nors čia vyrauja atšiaurios, iš pirmo žvilgsnio negyvenamos sąlygos. Gausybė plyšių ir įtrūkimų kaminuose sukuria terpę įvairioms mikrobų bendrijoms, daugelis kurių gyvena visiškai be deguonies. Šie mikroorganizmai maitinasi vietoje susidarančiais angliavandeniliais ir sudaro šios unikalios giliavandenės maisto grandinės pagrindą.
Iš šaltinių besiveržiančių dujų temperatūra gali siekti iki 40°C (104°F), sudarydama palankias sąlygas gausioms sraigių ir vėžiagyvių populiacijoms. Didesni gyviai, tokie kaip jūrų ežiai, unguriai, krevetės ir krabai čia pasitaiko rečiau, bet jų buvimas liudija ekstremalių sąlygų gyvybės prisitaikymą. Mokslininkų teigimu, tokių ekosistemų tyrimai leidžia geriau suprasti gyvybės atsparumą sąlygose, buvusiose ankstyvojoje Žemėje.
Moksliniai atradimai ir astrobiologinė reikšmė
2024 metais mokslininkai pasiekė proveržį: iš Prarastojo Miesto hidroterminio lauko išgręžtas vientisas 1 268 metrų (4 160 pėdų) ilgio mantijos uolienų gręžinys. Šis unikalus mėginys turėtų suteikti naujų žinių apie sąlygas, kurios galėjo paskatinti gyvybės atsiradimą prieš milijardus metų.
Šių atradimų svarba peržengia Žemės ribas. Kaip Smithsonian žurnalui pabrėžė mikrobiologas William Brazelton, tokios hidroterminės buveinės, kaip Prarastasis Miestas, gali egzistuoti ir kituose vandenynus turinčiuose kūnuose–pavyzdžiui, Saturno palydove Encelade ar Jupiterio palydove Europoje. Tai stiprina viltis atrasti nežemišką gyvybę, nes įrodoma, kad tinkamomis sąlygomis biologiniai procesai gali vystytis bet kur, kur yra vandens bei palankios cheminės gradientės.
Palyginimas su juodaisiais rūkaliais ir nuolatiniai tyrimai
Kol kiti povandeniniai hidroterminiai šaltiniai („juodieji rūkaliai“) priklauso nuo vulkaninės šilumos ir išskiria daug geležies bei sieros junginių, Prarastojo Miesto kalkio kaminai gamina iki šimto kartų daugiau vandenilio ir metano. Jo šaltiniai–didesni bei ilgaamžiškesni, o tai reiškia nuolatinį ir patikimą energijos šaltinį gyvybei.
Viena iš aktyviausių lauko zonų išsiskiria šlaitu, kuriame iš „verkenčių“ šaltinių trykšta ir formuojasi delikatūs, šakoti karbonatiniai dariniai, primenantys ištiestas rankas. Ši sudėtinga geologija suteikia tyrėjams išskirtinę galimybę suprasti archajiškus hidrotermalinius procesus ir sudėtingų ekosistemų raidą.
Saugos iššūkiai ir būtinybė apsaugoti povandeninį paveldą
Prarastojo Miesto mokslinis ir ekologinis unikalumas traukia ne tik tyrėjus, bet ir komercinį dėmesį. 2018 metais Lenkija gavo teisę vykdyti giliavandenės kasybos žvalgybą aplinkinėje teritorijoje. Nors pačioje hidroterminėje srityje išgavimas neleidžiamas, gretimų zonų trikdymas gali negrįžtamai paveikti jautrią ekosistemą. Mokslininkai įspėja, kad nuosėdų debesys ar teršalai gali sutrikdyti trapią šio unikalaus povandeninio gamtos paminklo pusiausvyrą.
Dėl šių priežasčių vis daugiau mokslininkų ragina įtraukti Prarastojo Miesto hidroterminį lauką į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Tokia apsauga užtikrintų mokslinę, ekologinę ir pamatinę jo vertę ateities kartoms, užkertant kelią negrįžtamam žalojimui.
Išvados
Prarastojo Miesto hidroterminis laukas yra ištvermingos gyvybės ir nuolatinių Žemę formuojančių gamtos jėgų simbolis. Čia viešpatauja unikali chemija, veši ekstremofilų bendruomenės, o moksliniai tyrimai atskleidžia svarbiausias gyvybės atsiradimo paslaptis. Ši vieta suteikia neįkainojamas galimybes pažinti gyvybės prisitaikymą ir pabrėžia mūsų pareigą saugoti tokias gamtos unikalybes. Šiuolaikinės technologijos sparčiai vystosi, o tyrimai tęsiasi – Prarastasis Miestas liks esminiu objektu bandant suprasti gyvybės tvarumą Žemėje ir galbūt vandenynų pasauliuose už mūsų planetos ribų.
Komentarai
Palikite komentarą