3 Minutės
Keičianti demografija: šunų laikymo augimas mažėjant gimstamumui
Daugelio Vakarų šalių demografinė situacija sparčiai kinta. Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Australijoje ir daugelyje Europos valstybių toliau mažėjant gimstamumui, vis daugiau namų ūkių renkasi auginti šunis. Dabartiniai duomenys rodo, kad net trečdalis ar pusė namų ūkių šiuose regionuose turi bent vieną šunį, o šis skaičius nuolat auga, nors šeimų su vaikais mažėja. Gyventojų prognozės įspėja apie galimą populiacijos mažėjimą ateinančiais dešimtmečiais, tad tyrėjai kelia klausimą: ar šunys tampa kūdikių pakaitalais?
Istorinė žmogaus ir šuns draugystė
Žmogaus ir šuns ryšys turi tvirtas šaknis mūsų evoliucinėje istorijoje bei visuomenės struktūrose. Tūkstančius metų šunys žmogui buvo bendrakeleiviai, sargai ir medžioklės partneriai, o jų prijaukinimas siekia skirtingas pradžias. Iš pradžių šis ryšys buvo labiau naudingas – pagrįstas abipusiu poreikiu apsirūpinti maistu, apsaugoti ir išgyventi. Tačiau bėgant laikui šunys tapo ne tik darbo partneriais, bet ir svarbiais socialiniais draugais – ši funkcija vis labiau stiprėja šiuolaikinėje augintinių kultūroje.
Socialinių ir kultūrinių pokyčių analizė
Pastaruoju metu etologės Laura Gillet ir Enikő Kubinyi iš Eötvös Loránd universiteto (Vengrija) atliko teorinę apžvalgą, kurioje nagrinėja socialinius bei kultūrinius veiksnius, lemiančius šunų laikymo populiarėjimą mažėjant gimstamumui. Tyrėjos pažymi, kad socialiniuose tinkluose šunys dažnai pristatomi kaip vaikų alternatyva – su specialiais vežimėliais, gimtadienio šventėmis ar „puppiukino“ gėrimais – nors didžioji dauguma šeimininkų nelaiko savo šunų tikrais vaikų pakaitalais. Kaip pabrėžia Kubinyi: „Tik nedidelė dalis šunų šeimininkų elgiasi su savo augintiniais kaip su vaikais. Dažniausiai šunys pasirenkami būtent todėl, kad jie turi kitokių, unikalių kaip gyvūnai poreikių.“
Svarbų vaidmenį čia atlieka socioekonominės priežastys. Vakaruose pastebimai auga vaikų auginimo sąnaudos. Pavyzdžiui, JAV per pastaruosius dvejus metus vaikų auklėjimo kaina išaugo daugiau nei 35 %, rodo naujausios apklausos. Tuo pačiu metu įtaką daro ir visuomenės lūkesčiai, moterų karjeros siekiai, nerimas dėl ateities socialinės ir aplinkos situacijos, bei kintančios šeimos struktūros. Visa tai skatina vis daugiau jaunų žmonių atidėti ar visai atsisakyti tėvystės.
Šunis priimame kaip šeimos narius, ne kaip vaiko pakaitalus
L. Gillet ir E. Kubinyi apžvalgoje paneigia mitą, kad šunys tiesiog pakeičia žmonių vaikus. Pasak jų, žmonės turi platų gebėjimą rūpintis kitais – nepriklausomai nuo rūšies. Daugelis renkasi šunis, vadinamus „šunų tėvyste“, suderindami emocinę draugystės naudą su šiuolaikinio gyvenimo praktiškumu. Kaip pažymi Gillet: „Nors daugelis šunų yra itin prisirišę prie šeimininkų, šunų auginimo įsipareigojimai daugeliui atrodo kur kas mažesni nei reikalingi vaikų auklėjimui.“
Įdomu tai, kad nemažai namų ūkių turi ir vaikus, ir šunis, o tai atskleidžia, kad žmogiškas rūpinimasis nėra ribojamas vien žmogaus rūšimi. Gyvūniniai augintiniai gali praturtinti šeimos gyvenimą, padėti vaikams lavinti empatiją ar sumažinti vienišumo jausmą, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ar gyvenantiems vieniems.
Poveikis visuomenei ir ateities šeimai
Senstant visuomenei ir augant izoliacijai – ypač po pasaulinių sveikatos iššūkių – šunys tampa nepakeičiamais šeimos nariais. Tokie keturkojai draugai kaip Kapitonas Jack’as ar Juju atstovauja tūkstančiams mylimų šunų, kurie teikia emocinę paramą, padeda sumažinti vienišumą ir suteikia gyvenimui prasmės, ypač neturintiems vaikų arba kai suaugę vaikai jau palikę namus.
Tyrėjų teigimu, šis reiškinys nereiškia, kad šunys visiškai pakeičia vaikus, veikiau jis atspindi besikeičiantį požiūrį į šeimos sampratą. Rūpinimasis kitu gyvu padaru – ar tai būtų vaikas, ar šuo – atlieka svarbią psichologinę ir socialinę funkciją. Pasak Gillet ir Kubinyi, „Šunų tėvystė gali sėkmingai egzistuoti kartu su vaikų auginimu, sustiprindama mintį, kad žmogaus gebėjimas rūpintis kitais gali būti nepriklausomas nuo rūšies.“
Išvada
Šunų laikymo populiarumo augimas šalyse su mažėjančiu gimstamumu rodo platesnius socialinius ir kultūrinius pokyčius. Vietoje to, kad šunis matytume kaip vaikų pakaitalus, tiksliau būtų laikyti juos svarbiais šeimos nariais, kurie stiprina emocinę sveikatą, visuomenės sanglaudą bei gerovę. Keičiantis demografinėms tendencijoms, šunys ir kiti gyvūnai augintiniai tikriausiai išlaikys, o gal net sustiprins, savo vietą šiuolaikinėje visuomenėje.
Komentarai