3 Minutės
Nauja analizė rodo, kad identiški dvyniai, užauginti atskirai, gali skirtis IQ tiek, kiek skiriasi nepažįstamųjų rezultatai — o pagrindinis kintamasis gali būti mokyklos, kuriose jie mokėsi. Šis naujas požiūris kelia iššūkį ilgai vyravusiam tikėjimui, kad IQ beveik visiškai užkoduotas genų.
Peržiūrint gamtos ir auklėjimo istoriją
Dešimtmečius identiškų dvynių tyrimai — ypač reti poros, auginamos atskirai — buvo kertiniai argumentuose apie paveldimumą ir intelektą. Ankstesni darbai nustatė daug sutampančių bruožų, įskaitant panašius IQ rezultatus, kas stiprino mintį, jog intelektas daugiausia yra genetiškai nulemtas. Tačiau kognityvinis neuromokslininkas Jaredas Horvathas ir vystymosi tyrėja Katie Fabricant persvarstė paskelbtus duomenis pridėdami vieną svarbų veiksnį: mokslą ir mokyklinį išsilavinimą.
Jie iš naujo išanalizavo 87 dvynių poras iš viešai prieinamų projektų ir suskirstė poras pagal jų mokyklines patirtis — ar jos buvo panašios, ar labai skirtingos. Kai dvyniai turėjo žymiai skirtingas mokyklos istorijas, tyrėjai pastebėjo gerokai didesnius IQ skirtumus nei tikėtasi — kai kuriais atvejais apie 15 balų skirtumą, kuris dažniau pasitaiko tarp nesusijusių asmenų.
Mokslas atrodo plečia arba mažina IQ spragas
Tas maždaug 15 balų skirtumas išryškėjo tada, kai broliai ar seserys buvo išmokyti visiškai skirtingose mokyklose, pagal skirtingas programas arba turėjo nevienodą formaliojo išsilavinimo trukmę. Ši tendencija rodo, kad mokykla gali sustiprinti arba sumažinti kognityvinę divergenciją net tarp genetiškai identiškų žmonių — tai reikšmingas požymis, kad aplinkos veiksniai daro įtaką matomam intelektui.
Tuo pačiu metu tyrimas turi ir ribojančių aspektų. Tik 10 dvynių porų atitiko griežtus kriterijus aiškiai skirtingoms mokyklinėms patirtims — tai mažas imtis, kuris silpnina plačias išvadas. Horvathas ir Fabricant pripažįsta šį faktą ir pažymi, kad reikalingi tolesni tyrimai, siekiant geriau išvesti daugelio aplinkos veiksnių poveikį kognityvinių testų rezultatams.
Pasaulinio IQ augimo (raudona linija) ir pasaulinio vidutinio mokymosi metų skaičiaus (žalia linija) palyginimas nuo 1910 iki 2010 m., kas 5 metus. (Horvath ir Fabricant, Acta Psych, 2025)
Kodėl tai svarbu IQ tyrimams ir švietimo politikai
Tyrimas dera į platesnį kontekstą: IQ testai pirmą kartą buvo sukurti 1905 m. tam, kad mokyklos galėtų identifikuoti mokinius, kuriems reikia papildomos pagalbos. Per pastarąjį šimtmetį vidutiniai testų rezultatai daugelyje šalių padidėjo — šią tendenciją daugelis tyrėjų sieja su geresne mityba, visuomenės sveikatos gerėjimu ir ypač su prieinama bei kokybiška mokykline švietimo sistema.
Jeigu mokykla ženkliai formuoja IQ rezultatus, tuomet politikos, keičiančios švietimo galimybes, gali pakeisti matuojamus kognityvinius rezultatus visose populiacijose. Tai nereiškia, kad genetika netenka reikšmės, tačiau sudėtingėja paprastos prielaidos, kad IQ yra fiksuotas ir daugiausia paveldimas.
Ko laukti tolesniuose tyrimuose
Ateities darbams reikės didesnių dvynių imčių, kuriose gerai dokumentuotos ir aiškiai skirtingos mokyklinės istorijos, taip pat griežtesnio kontrolės dėl veiksnių, tokių kaip socioekonominis statusas, šeimos skirtumo aplinkybės ir mokymo kokybė. Ilgalaikiai duomenys, sekantys vaikus per skirtingas švietimo sistemas, padėtų išskirti, kurie mokyklos elementai labiausiai lemia kognityvinių testų pokyčius.
Šiuo metu Horvatho ir Fabricant analizė primena: identiškas genomeas negarantuoja identiškų rezultatų. Švietimas — kur, kada ir kaip žmogus mokosi — gali kryptingai paveikti kognityvinį vystymąsi reikšmingais būdais.
Šaltinis: sciencealert
Palikite komentarą