Tiškevičiai – rusėnų kilmės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminė, iškilusi XVI a. antroje pusėje. Giminė atsirado XV a. pabaigoje iš Kijevo bajorų vadovo Kaleniko Miškovičiaus sūnaus Tiškos. Tiškos sūnūs prie vardų pridėjo tėvavardį Tyškovič. Jis tapo giminės pavarde, kurią lenkų kalbos įtakoje pradėta rašyti Tyszkiewicz.

XVI a. pabaigoje Tiškevičiai tapo pirmaisiais LDK rytinių sričių unitais, tačiau vėliau prisiėmė katalikybę. Didžiausią politinę galią giminė įgavo XVII a., turtinę – XIX a., kai tapo turtingiausiais Lietuvos žemvaldžiais. 

Tiškevičių giminės herbas Leliva, o giminės devizas „Deligas quem diligas!“ („Išsirink, ką myli!“)

Reprezentaciniai Palangos grafų Tiškevičių rūmai pastatyti 1897 metais. Projekto autorius – Berlyne gyvenęs vokiečių architektas Francas Švechtenas. Šį dviejų aukštų mūrinį pastatą nuolatiniam gyvenimui Palangoje buvo pasistatęs grafas Feliksas Tiškevičius. Tai neoklasicistiniai rūmai, turintys renesanso, baroko, klasicizmo bruožų bei kompozicijos elementų. Pastatas yra taisyklingos konfigūracijos, lenkto fasado su puslankio pavidalo terasa. Į ją pakylama laiptais, kuriuos puošia Paryžiuje padaryta liūto skulptūra ir vazos. Pietinėje rūmų fasado pusėje – kolonų portikas ir terasa su baliustrada. Iš šios pusės patenkama į rozariumą. Prie vakarinės rūmų fasado pusės yra prijungta neorenesansinio stiliaus bruožų turinti aštuonkampė koplyčia, kurios stogas kupolas turi formą. Rūmų fasadai yra dviejų tarpsnių, langai ir portalai dekoruoti orderiniais elementais. 

Karo ir pokario metais pastatas buvo gerokai apgadintas. Rūmai restauruoti 1957 metais pagal architekto Alfredo Brusoko projektą. Po to čia keletą metų veikė Lietuvos Dailininkų sąjungos kūrybos namai. Menininkai šiuose rūmuose ne tik kurdavo, organizuodavo savo darbų parodas, bet ir poilsiaudavo.

1963 m. rugpjūčio 3 d. Tiškevičių rūmuose atidarytas Lietuvos dailės muziejaus filialas – Gintaro muziejus, kuris čia veikia iki šiol. 

Rūmų parkas įkurtas 1897 m., įkūrimą inicijavo Feliksas Tiškevičius, darbams vadovavo prancūzų architektas Eduardas Fransua Andrė ir belgų dendrologas Beisenas de Kulonas. E. Andrė kartu su sūnumi Renė Eduardu kurdami parką darbavosi Palangoje tris vasaras. Pasodinta apie 500 medžių ir krūmų, atvežtų iš Berlyno, Karaliaučiaus ir kitų botanikos sodų. Parkas dar vadintas Birutės vardu.

Parkas peizažinis, yra fontanas, gėlynai, rožynas. Bendras plotas apie 100 ha. Parke yra 7 skulptūros, dekoratyvinis apšvietimas. Parką išlaiko Palangos savivaldybė.