Ši svetainė naudoja slapukus, kad galėtume geriau teikti paslaugas. Spustelėdami „Sutinku“ arba naudodamiesi šia svetaine jūs sutinkate su slapukų naudojimu, kaip paaiškinta mūsų Privatumo politikoje.
Škėvonių atodanga – geologinis gamtos paveldo objektas, 1984 m. paskelbtas geologiniu gamtos paminklu. Tai – vienas iš vertingiausių geologinių objektų Šiaurės Europoje, susiformavęs ledynmečio pabaigoje. Daugiau nei pusę kilometro besidriekiantis atodangos skardis aukščiausioje vietoje siekia net 33 m. aukštį. Jos viršumi vingiuoja 1,6 km ilgio pažintinis takas. Atodanga yra dešiniajame Nemuno krante Birštono savivaldybėje, pusiaukelėje tarp Prienų ir Birštono, Nemuno kilpų regioniniame parke. Geriausiai atodanga matoma plaukiant Nemunu arba iš kitos upės pusės, Giraitiškių poilsiavietės.
Unikalus Škėvonių gūbrys ir jo aplinka, Škėvonių atodanga bei raiškus erozinis Birštono atragis yra saugomi Škėvonių geomorfologiniame draustinyje.
Škėvonių gūbrys suklostytas iš geros kokybės žvyro, todėl senokai pradėtas kasti. Jo naikinimas prasidėjo dar prieš Antrąjį pasaulinį karą. Tada žvyrą veždavo arkliais. Pokario metais buvo atidarytas žvyro karjeras, nemaža gūbrio dalis buvo negrąžinamai sunaikinta. Karjeras grėsmingai plėtėsi Birštono link. Didžiųjų Nemuno kilpų kraštovaizdžio vertybių propaguotojų pastangų dėka ši žalinga veikla buvo sustabdyta.
Geologams ši vieta yra vertinga dėl skirtingų uolienų, galinčių atskleisti daugiau 100 tūkst. metų senumo kraštovaizdžio kūrimosi procesus, o keliautojams – puiki vieta pasigrožėti Nemuno ir jo pakrančių panorama. Škėvonių atodanga yra viena žinomiausių kvartero amžiaus uolienų atodangų Nemuno slėnio šlaituose. Ji įtraukta ir į vertingiausių Šiaurės Vakarų Europoje geologinių objektų sąrašą. Daugiau nei pusę kilometro besitęsianti, iki 33 m aukščio atodanga – unikalaus Škėvonių gūbrio pjūvis, su ryškiais dviejų paskutiniųjų ledynmečių ir tarpledynmečio nuogulų sluoksniais. Siauriausioje vietoje gūbrio plotis mažiau nei 100 m, o plačiausioje – kiek daugiau kaip 400 m. Atodangos vidurinėje dalyje yra gilus ir platus erozinis įrėžis (čia šlaitas nuožulnesnis). Apatinė atodangos dalis kai kur pašlapusi dėl požeminio vandens ištakų.
Šaltiniai:
Komentarai
Komentaras sėkmingai išsiųstas!