Pažaislio vienuolynas – Švenčiausiosios Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia su kamaldulių vienuolynu, esanti Pažaislyje, Kauno marių pusiasalyje. Ansamblis laikomas vienu geriausių brandžiojo baroko pavyzdžių Šiaurės ir Rytų Europoje.

Pažaislio bažnyčios ir vienuolyno ansamblis yra vienas puikiausių brandžiojo baroko architektūros šedevrų Šiaurės rytų Europoje. Šventovę Kauno pakraštyje, tuo metu atokiame miške, XVII a. vienuoliams kamalduliams pastatydino Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleris Kristupas Žygimantas Pacas (1621–1684). Ansamblis suprojektuotas italų architekto Džiovani Batista Fredianio, išpuoštas Lombardijos skulptūros meistrų lipdiniais ir florentiečio tapytojo Mykolo Arkangelo Palonio freskomis. Ansamblio savitumą lemia unikalus architektūrinis sprendimas. Pirmą kartą Europoje panaudota įgaubta bažnyčios fasado plokštuma, gana retas šešiakampis planas, ašinė simetriška viso vienuolyno kompozicija.

Pažaislį išgarsino ne vien pamaldus kamaldulių gyvenimas ar meniški vienuolyno pastatai. Kasmet liepos 2 d. į atlaidus gausias minias piligrimų sutraukdavo ypatingomis malonėmis pasižymėjęs, fundatoriaus atsiskyrėliams dovanotas Švč. M. Marijos atvaizdas, populiariai vadintas „Kamaldulių Dievo Motinos” paveikslu. Dramatiškoje, daugiau nei tris šimtmečius trukusioje vienuolyno istorijoje įsispaudusios įvairių dvasingumo tradicijų, karų, gaisrų bei niokojimo žymės. Šiandien čia šeimininkauja Šv. Kazimiero kongregacijos seserys. Jos siekia atgaivinti ir pratęsti Dievo garbinimo tradicijas, atverti vartus naujoms visuomeninio kultūrinio gyvenimo apraiškoms.

Svarbiausias ansamblio akcentas – bažnyčia. Ji barokinė, lotyniško kryžiaus plano, turi šešiabriaunį 53 m aukščio kupolą. Pietų fasade įrengtas saulės laikrodis. Jų sienos tinkuotos, langų ir durų apvadai pilko smiltainio.  Pagrindinę ansamblio teritoriją juosia 2,5 m aukščio vientisa mūro tvora, dengta čerpėmis. Komplekso planas primena vienuolių kamaldulių herbą – du balandžius, geriančius iš vienos taurės. 

Pasakojama, kad XIX a. pradžioje vienuolyną nusiaubus Napoleono armijai vienuoliai kažkur paslėpę brangenybes, o sode užkasę varinį varpą.

Anot kito padavimo, prancūzai numetę du varpus, kurių vienas nuriedėjęs į Nemuną. Nuo to laiko kasmet liepos 2 d. vienuolynui švenčiant metų šventę Pažaislyje skambant varpams iš upės gelmių atsiliepiąs ir skenduolis varpas.

Dar kitas padavimas sako, kad iš bažnyčios rūsio į kitą Nemuno krantą ar net iki Kauno karmelitų bažnyčios eina tunelis, kurio anga paslėpta kažkur Nemuno šlaite.