Ši svetainė naudoja slapukus, kad galėtume geriau teikti paslaugas. Spustelėdami „Sutinku“ arba naudodamiesi šia svetaine jūs sutinkate su slapukų naudojimu, kaip paaiškinta mūsų Privatumo politikoje.
Panemunės pilis – renesanso stiliaus rezidencinė pilis Jurbarko rajone, Vytėnų gyvenvietėje, pastatyta ant aukšto Nemuno kranto.
Prie Nemuno įsikūrusiose gyvenvietėse nuo seniausių laikų gyveno baltų gentys: sūduviai ir jotvingiai, skalviai ir aukštaičiai, žemaičiai ir kuršiai. Vėliau, kovų su kryžiuočiais metu, upės pakrantės tapo itin svarbios besiformuojančiai Lietuvos valstybei – vientisa gynybinių pilių sistema stabdė vokiečių ordino antpuolius ir neleido lengvai prasiskverbti į krašto gilumą. Manoma, kad Panemunės pilies teritorijoje galėjo būti didžiojo Lietuvos kunigaikščio Vytenio dvaras, čia šis garsus Lietuvos valdovas ir palaidotas. Pasak legendos, Vytenis žuvo 1315 m. puldamas Christmemelio kryžiuočių pilį, buvusią dabartinės Skirsnemunės apylinkėse. Panemunės pilies parke supiltas dvi kalveles Romantizmo epochoje imta vadinti kunigaikščio Vytenio ir jo žmonos kapais.
Dabar dešiniojo Nemuno kranto aukštutinėje terasoje stovinti Panemunės pilis pastatyta vėliau, jau pasibaigus kovų su kryžiuočiais epochai. Vis dėlto jai buvo lemta tapti daugelio svarbių valstybės istorijos įvykių liudininke.
Iš pradžių pilis vadinosi Panemunės vardu pagal dvarą, kurio žemėse pastatyta. Vėliau ją perėmus Gelgaudams, ji vadinta Gelgaudų pilimi. Po 1831 m. sukilimo pasikeitus savininkams prigijo Zamkaus vardas. XX a. pradžioje netoliese įsikūrus Vytėnų kaimui, pradėta vadinti Vytėnų pilimi. Šiuo metu vėl vadinama pirminiu savo vardu.
1597 m. Žemaičių pakamario Stanislovo Stankevičiaus-Bielevičiaus Panemunės dvarą įsigijo vengrų kilmės dvarininkas, miško pirklys Jonušas Eperješas. Jis 1604 m. pradėjo statydinti renesansinę rezidencinę pilį. Manoma, kad statinio architektas – Vilniaus Žemutinės pilies rekonstrukcijos autorius Petras Nonhartas (vok. Peter Nonhardt). Pilis baigta statyti 1610 m., tačiau vėliau ne kartą buvo pertvarkyta.
Vytėnų pilis 1753 m. buvo parduota Leonui Igelstromui, kuris 1759 m. ją perleido Akmenės seniūnui, LDK vėliavininkui Antanui Gelgaudui. Naujasis savininkas apleistą pilį rekonstravo, puoselėjo parką ir įkūrė prabangią reprezentacinę savo šeimos rezidenciją. Rekonstruota pilis įgavo klasicizmo bruožų, šiuo stiliumi atnaujinti tvenkiniai, sutvarkytas parkas, jame įrengta oranžerija, aptvarai danieliams. Pietinėje statinio dalyje pro iškirstus langus atsivėrė gražus vaizdas į dvaro parką ir Nemuną. Taip pat buvo pastatytos baltų koklių cilindrinės krosnys, reprezentaciniai kambariai papuošti antikinių figūrų frizais. Pilis tapo prabangia A. Gelgaudo rezidencija.
Generolas Antanas Gelgaudas tapo vyriausiuoju 1831 m. sukilimo vadu Lietuvoje. Atvykęs iš Užnemunės jis su 16 tūkst. karių persikėlė per Nemuną ties Gelgaudiškiu ir apsistojo netoli savo tėvonijos. Iš čia prasidėjo sukilėlių kovos Lietuvoje. Pralaimėjus 1831 m. sukilimą ir žuvus A. Gelgaudui, pilis buvo apleista, išgabenta vertinga biblioteka, pilis nusavinta (pats A. Gedgaudas buvo paskelbtas „pirmojo laipsnio valstybiniu nusikaltėliu“). Šeimininkų netekusi pilis buvo menkai prižiūrimai ir ilgainiui vis labiau griuvo.
1867 m. pilį ir dvarą iš Valdinės palatos perėmė Gelgaudų turto paveldėtojas dvarininkas Stanislovas Puslovskis. Pilyje įrengti keli kambariai, bet rytinis korpusas beveik sugriuvo.
Iš pietų pusės, link Nemuno, prie pilies glaudžiasi senas, jau sulaukėjęs parkas su 5 kaskadiniais tvenkiniais, pradėtas formuoti dar XVII a. pradžioje, panaudojus jau buvusį sodą ir tvenkinius su malūnais. XVIII a. antrojoje pusėje suformuotas tam laikotarpiui būdingas peizažinio tipo parkas. Jame, užtvenkus upelį, sukurta nauja tvenkinių sistema, supilti kalneliai, pastatytos pavėsinės, įrengtas vadinamasis žvėrynas – aptvaras danieliams. Parke stovėjusioje oranžerijoje auginti atvežtiniai, egzotiški augalai. Parkas labai nuniokotas, pokario laikais iškirtus šimtametes liepas ir kitus medžius.
XX a. pirmojoje pusėje parką prižiūrėjo dvaro teritorijoje veikęs saleziečių vienuolynas, rytinėje parko dalyje išliko vienuolių pastatyta raudonų plytų koplytėlė.
2009 m. pilis pradedama atstatyti, numatoma atkurti buvusią pilies išvaizdą – atstatomi nugriauti du gynybiniai bokštai bei vienas iš pilies korpusų, taip bus atkurta buvusi pilies struktūra su uždaru kiemu. Planuojama nutinkuoti fasadus, pakeisti stogų dangas ir langus. Projektą finansuoja ES struktūrinis fondas. Projektas bus vystomas trimis etapais, kiekvienas etapas gali trukti maždaug po trejus metus.
Šaltiniai:
Komentarai
Komentaras sėkmingai išsiųstas!