Ši svetainė naudoja slapukus, kad galėtume geriau teikti paslaugas. Spustelėdami „Sutinku“ arba naudodamiesi šia svetaine jūs sutinkate su slapukų naudojimu, kaip paaiškinta mūsų Privatumo politikoje.
Prasideda žemiau Tilžės Nemuno vagai skylant į Giliją ir Rusnę. Gilija teka į pietvakarius per Rusijos teritoriją, o Rusnė toliau šakojasi į Atmatą ir Skirvytę. Tarp jųdviejų yra pagrindinė deltos dalis – 8 protakų suskaidytos salos.
Nemuno delta, pakilusi vos kelis metrus virš jūros lygio, yra žemiausia Baltijos pajūrio žemumos dalis.
Kasmet pavasarinių potvynių metu Nemuno deltoje nusėda po 5–20 t/ha sąnašų, dėl to delta plečiasi į vakarus (pvz., 1800–1925 m. Skirvytės žiotys pasistūmėjo į vakarus ~2 km).
Siekiant išsaugoti Nemuno deltos regiono kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes 1992 m. įsteigtas Nemuno deltos regioninis parkas. Parko teritorija apima seklias Kuršių marių įlankas, ištisą Nemuno deltos upių ir upelių sistemą, senvaginius ežerus (žiogius), Krokų lankos ežerą, Nemuno žemupio užliejamas pievas, didžiausią regione polderių sistemą. Aukštumalos aukštapelkę ir kitas pelkes, didžiausią Lietuvoje Rusnės salą bei Ventės rago pusiasalį.
Nemuno delta – viena iš nedaugelio vietų Lietuvoje ir Europoje, kur dar galima pamatyti nuolat apsemiamus didelius pelkėtų lapuočių miškų masyvus – europinės svarbos buveines. Miške ir pelkių kompleksuose peri daugelis retų paukščių rūšių, saugomų Lietuvoje bei Europos Sąjungoje (juodasis gandras, erelis rėksnys, gervė, didysis apuokas ir kt.). Pievose prie žalgirių miško aptikta viena svarbiausių Lietuvoje stulgio (globaliai nykstančios rūšies) perimvietė.
Užliejamos teritorijos plotas siekia apie 400 km². Pamariui yra būdingi pavasario bei rudens – žiemos potvyniai. Potvyniai dažniausiai vyksta pavasarį, kai Nemunas išsilieja iš krantų. Pavasario potvyniai Nemuno žemupyje prasideda kovo mėnesio pabaigoje, o maksimalų lygį pasiekia praėjus 6-8 dienoms nuo upės išsiliejimo iš vagos. Išsiliejęs vanduo ir ledai griauna pylimus, apsemia gyvenvietes, ardo kelius, krantines, derlingus žemės plotus užneša nešmenimis. Kasmet potvyniai atneša daug nuostolių. Didžiųjų potvynių metu apsemiama daugiau nei 1500 žmonių, potvynis priartėja ir iki Šilutės miesto prieigų.
Nemuno delta pagal Ramsaro konvenciją yra 1993 m. įtraukta į tarptautinės svarbos pelkių sąrašą. Įkurtas Nemuno deltos botaninis – zoologinis draustinis.
Įspūdingiausi statiniai, atspindintys šio krašto gyventojų ryšius su vandeniu, yra Uostadvario ir Ventės švyturiai, vandens kėlimo stotis ir polderinės sistemos. Unikalus yra Skirvytėlės kaimo liaudies architektūros ansamblis, kuriame yra ir etnografinė sodyba – muziejus. Mingės kaimas vadinamas Lietuvos Venecija, kadangi jo pagrindine gatve yra tapusi Minijos upė. Daug senų pastatų išlikę ir unikaliame Rusnės miestelyje, įsikūrusiame Nemuno deltos saloje. Parke stūkso 7 piliakalniai.
Ventės rago ornitologinėje stotyje yra muziejus, kur galima susipažinti su deltos gamta, paukščių žiedavimu. Stotyje supažindinama su paukščių migracijos tyrimų ir žiedavimo istorija, yra pamario paukščių muziejinė ekspozicija. Nedidelė ekspozicija taip pat įrengta parko informaciniame centre.
Šaltiniai:
Komentarai
Komentaras sėkmingai išsiųstas!