Ši svetainė naudoja slapukus, kad galėtume geriau teikti paslaugas. Spustelėdami „Sutinku“ arba naudodamiesi šia svetaine jūs sutinkate su slapukų naudojimu, kaip paaiškinta mūsų Privatumo politikoje.
Jurbarko dvaras yra pačiame Jurbarko mieste, vakariniame pakraštyje. Čia, gražiame parke, ant kairiojo Mituvos kranto kunigaikštis Vasilčikovas pastatė stilingus rūmus, praplėtė parką ir visą jį aptvėrė raudonų plytų mūro tvora. Netoli pagrindinių rūmų buvo pastatyti dar du namai, vadinami flygeliai (sparnai).
Pietiniame fygelyje įsikūręs Jurbarko turizmo ir verslo informacijos centras, šiauriniame – Jurbarko krašto muziejus. Cerkvėje veikia Jurbarko parodų ir koncertų salė. 2015 m. atstatytos dvaro centrinių rūmų kolonos.
XVI–XVIII a. Jurbarkas priklausė LDK valdovų žmonoms (valdė Bona Sforca, Ona Habsburgaitė, Cecilija Renata, Liudvika Marija). XVIII a. pradžioje Augustas II pavedė Jurbarką valdyti Radviloms, kol 1795 m. Jekaterina II jį perdavė Platonui Zubovui, o 1846 m. Nikolajus I Jurbarką dovanojo kunigaikščiams Vasilčikovams. Jie pastatė dvaro sodybą. Jie čia buvo iki 1918 m., kai dvaras buvo išparceliuotas.
Šiandien parke stovi dvi simetriškai išsidėsčiusios vėlyvojo klasicizmo stiliaus buvusios dvaro oficinos (centrinių rūmų sparnai). Dvarvietėje veikia Jurbarko krašto muziejus. Jis įkurtas neseniai suremontuotoje ir muziejaus reikmėms pritaikytoje šiaurinėje oficinoje. Pastatas mūrinis, dviejų aukštų su pastoge. Viduje išlikęs puošnaus medžio dekoro interjeras. Atliekant darbus buvo sustiprintos ir restauruotos fligelio pastogės perdangos. Medinės drožybos lubos išsaugotos. Muziejaus rinkinių saugykloje įrengtos medinės grindys.
Buvusio dvaro parkas šiandien siaura juosta nusidriekęs kairiąja Mituvos upės pakrante. Švelniai banguoto reljefo parko teritorija sudaro apie 30 ha ir yra mišraus suplanavimo. Geometriškai sutvarkytoje centrinėje parko dalyje įrengtas apskritas parteris, kurį juosia iš rytų į vakarus einančios privažiavimo alėjos kilpa. Už parterio šios alėjos ašyje stovi keturių kolonų portikas, primenantis apie kadaise čia buvusius rūmus, kurie buvo sunaikinti per Pirmąjį pasaulinį karą. Į šiaurę nuo parko centrinės dalies auga tankūs medynai. Parko šiauriniu pakraščiu eina ilga, plati, lenkta pasivaikščiojimo alėja. Ji įsilieja į alėją, supančią parką iš rytų. Prie pietinės parko ribos prisišlieja geometriška aikštelė, kurioje buvo laidojami Antrajame pasauliniame kare žuvę kariai.
Dešiniajame Mituvos upės krante esantis šilas yra pasiekiamas pėsčiųjų tilteliu.
Už pakrantėje augančių natūralios kilmės medynėlių driekiasi plati pievos juosta, kuri supa vingiuoto kontūro ir išraiškaus silueto miško parko masyvą.
Didelę dalį parko medynų sudaro klevai, liepos, beržai, ąžuolai, skroblai. Prie alėjos auga daug europinių maumedžių. Miško parko pakraštyje svetimžemių medžių taip pat yra.
Šaltiniai:
Komentarai
Komentaras sėkmingai išsiųstas!