Miestų sienų statyba Europoje išpopuliarėjo XII–XV a. Gynybinės sienos tapo neatskiriamu savivaldaus ir klestinčio miesto ženklu.

Po Lietuvos krikšto 1387 m. dalis miestų gavo savivaldos teisę, tačiau dėl tam tikrų vidinių ir išorinių priežasčių mūrinės miestų sienos nebuvo statomos. Gynybai naudotos pilys ir jų kompleksai. XIV a. pradžioje Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei ir Lenkijos karalystei sustabdžius pagrindinį agresorių iš Vakarų (Teotonų ordiną), LDK iki pat XV a. pabaigos gyveno sąlygiškai ramų gyvenimą, todėl statyti daug laiko ir lėšų reikalaujančius įtvirtinimus nebuvo reikalo.

Dabartinės Lietuvos teritorijoje aptinkami du miestai, kurie turėjo arba turi iki šiol tebestovinčias miesto gynybines sienas, tai – Kaunas ir Vilnius.

Istoriografija ir šaltiniai suteikia informacijos, kad iki mūrinės Kauno miesto gynybinės sienos galėjo egzistuoti dar dvi miesto gynybinės sienos – jos tikriausiai buvo žemių pylimai su grioviu bei mediniais įtvirtinimais.

Dalis autorių, rašiusių apie I ir II Kauno miesto gynybinę sieną, teigia, kad abi jos buvo mūrinės, tačiau vėlesni archeologiniai kasinėjimai paneigė mūrinių įtvirtinimų versiją. Mūrinė Kauno miesto gynybinė siena pastatyta tik XVII a. pradžioje.

Išlikusios dvi sienos atkarpos nuo Malūnininko bokšto į šiaurę ir į pietus. Abi atkarpos sudaro buką kampą. Sienoje nėra nei šaudymo angų nei galerijų. Pirminis sienos aukštis buvo apie 6 m. Konservuojant gynybinės sienos mūrą 1966 m., viršutinės judančios plytos buvo nuimamos ir nuvalomos nuo skiedinio, po to naudojamos restauracijai. Koncervacinio mūro sluoksnį sudarė specialaus formato šviesesnės negu originalo plytos, surištos blokiniu rišimu, naudojant kalkių – cemento skiedinį, ir apsauginis betono sluoksnis.

Bokštas – raudonų plytų mūro, apvalus, netaisyklingo apskrito plano, dviejų aukštų, buvęs su tarpaukščiu, pastatytas gana staigiame sienos posūkyje, pastatas. Įėjimas į bokštą iš š.v. pusės pirmame aukšte. Pirmas aukštas buvo naudojamas šaunamų ginklų sandėliavimui. Į antrą aukštą yra mediniai laiptai.Visu antrojo aukšto perimetru beveik tolygiai išdėstyta 17 šaudymo angų. Šaudymo angos profilis – dvigubo piltuvo, platėjantis į išorę ir į vidų, formos. Durys antrame aukšte turėjo vesti į gynybinės sienos šaulių galeriją. Bokšte buvusi trečia tarpaukštinė patalpa nerestauruota. Ši patalpa buvo tarp pirmo ir antro aukšto, be angų, 164 cm aukščio, perdengta penkiomis stačiakampio profilio sijomis, virš jų storlentėmis. Ši patalpa buvo naudojama statinėms su paraku ir kulkoms laikyti. Bokšto skersmuo išorėje – 7,33 m, viduje – 5,67 m, aukštis iki stogo – 9 m.