3 Minutės
Mokslininkai kuria telomerams skirtą antioksidacinę strategiją, skirtą išsaugoti chromosomų galus T ląstelėse ir pagerinti imuninę funkciją. Remdamiesi pelių modeliais, komanda dabar pritaiko šį požiūrį žmogaus T ląstelėms, turėdama ilgalaikį tikslą — ištirti saugumą ir veiksmingumą klinikiniuose tyrimuose. Šis darbas jungia ląstelių biologiją, imunologiją ir translacinę mediciną bei gali turėti reikšmės vėžio imunoterapijai ir atkūrimui po chemoterapijos.
Mokslinis fonas ir eksperimentinė prielaida
Kas yra telomerai ir kodėl jie svarbūs
Telomerai yra pasikartojančios DNR sekos, uždengiančios chromosomų galus ir saugančios genominį vientisumą. Kiekvieną kartą, kai ląstelė dalijasi, telomerai trumpėja, be to jie yra jautrūs oksidaciniams pažeidimams. Imuninėse ląstelėse, pavyzdžiui T limfocituose, sutrumpėję arba pažeisti telomerai gali sumažinti proliferacinę gebą ir susilpninti antivirusines bei priešvėžines reakcijas.
Telomerams skirti antioksidantai
Skirtingai nuo bendrųjų antioksidantų, telomerams skirti junginiai yra sukurti taip, kad apsaugos veikla koncentruotųsi ties telomerine DNR ir su ja susijusiais shelterin baltymais. Preklininiuose pelių eksperimentuose tyrėjai pažymėjo telomerus fluorescencinėmis žymėmis ir parodė, kad tikslinga antioksidacinė terapija sumažina telomerų pažeidimus T ląstelėse, išsaugodama jų funkciją pakartotinio aktyvavimo metu.
Klinikinė translacija, pasekmės ir neišspręsti klausimai
Tyrėjų komanda pritaiko telomerams skirtą antioksidacinį metodą žmogaus T ląstelėms ex vivo, siekdama pereiti prie pirmųjų žmogaus tyrimų. Pagrindiniai translacijos etapai apima tiekimo optimizavimą pirminėms žmogaus T ląstelėms, patvirtinimą, kad telomerų apsauga atkuria proliferaciją ir citotoksiškumą neprovokuodama genominės nestabilumo, bei gamybos ir saugumo protokolų parengimą reglamentinei peržiūrai.
Vienas skubus klinikinis klausimas — kaip standartiniai vėžio gydymo būdai veikia telomerų integralumą imuninių ląstelių atžvilgiu. Chemoterapija ir radiacija sukelia oksidacinį stresą, kuris gali pažeisti T ląstelių telomerus ir taip sumažinti atsaką į vėliau taikomą imunoterapiją, pvz., imuninės kontrolės inhibitorius ar CAR T ląsteles. Nauja Dayanos Rivadeneira vadovaujama laboratorija tirs, ar telomerų apsauga gali pagerinti imuninį atkūrimą po chemoterapijos ir padidinti pacientų, kurie gauna naudos iš imunoterapijos, dalį.
Galimi iššūkiai apima ilgalaikio saugumo užtikrinimą, nepageidaujamų efektų neimuniniams audiniams vengimą ir aiškaus klinikinio naudos įrodymo skirtingose pacientų grupėse. Jei pasiseks, telomerams orientuotos intervencijos galėtų tapti papildoma strategija stiprinti priešvėžinę imuninę atsaką ir pagerinti pacientų rezultatus, gydomų citotoksiškais preparatais.
Eksperto įžvalga
Dr. Maria Chen, imunologė, nedalyvavusi šiame tyrime, pažymi, kad terapijos, nukreiptos į ląstelių senėjimo mechanizmus, yra nauja vėžio priežiūros sritis. Ji teigia, kad telomerams skirtos antioksidacinės priemonės atrodo perspektyvios, nes veikia esminį ląstelių biologijos aspektą, tačiau kruopšti klinikinė vertinimas bus būtinas, kad būtų subalansuotas imuninės funkcijos atgaivinimas ir galimi rizikos veiksniai, susiję su ląstelių proliferacijos kontrolės pakeitimais.
Išvada
Telomerams skirti antioksidantai yra tikslingas būdas apsaugoti T ląstelių funkciją, užkertant kelią telomerų pažeidimams. Ankstyvi preklinikiniai rezultatai palaiko vertimą į žmogaus ląsteles, o dabartiniai darbai siekia nustatyti, ar ši strategija gali pagerinti imuninį atsaką po chemoterapijos ir padidinti imunoterapijos efektyvumą. Vykdomi tyrimai išaiškins saugumą, pristatymo metodus ir klinikinę naudą, kai ši tyrimų sritis artės prie klinikinių bandymų.
Šaltinis: scitechdaily
Komentarai