Žarnyno leukotrienų kelias, skatinantis gyvybei pavojingą maisto anafilaksiją

Žarnyno leukotrienų kelias, skatinantis gyvybei pavojingą maisto anafilaksiją

0 Komentarai Lukas Kavaliauskas

4 Minutės

Tyrėjai nustatė anksčiau nepažintą imuninį kelią žarnyne, kuris skatina gyvybei pavojingas maisto alergijos reakcijas. Vietoje gerai žinomo mediatoriaus histamino, svarbią rolę gali atlikti lipidinės signalinės molekulės vadinamos cisteinil‑leikotrienais — būtent jos, pasirodo, varo sunkią gastrointestinalinę anafilaksiją. Šį atradimą — kurį vadovavo Arizonos valstijos universiteto komandos kartu su Jeilio universitetu ir kitais partneriais — paskelbė žurnalas Science; jis rodo, kad egzistuojantys astmos vaistai gali tapti priemonėmis užkirsti kelią arba sumažinti maistu sukeltus anafilaksinius epizodus.

Mokslinis fonas: mastocitai, IgE ir cheminiai mediatoriai

Maisto alergija susiformuoja, kai imuninė sistema klaidingai traktuoja tam tikrą maisto baltymą kaip pavojų. Pagrindiniai veikėjai — mastocitai, imuninės ląstelės, turinčios tiek jau paruoštų, tiek sintezuojamų mediatorinių molekulių. Kai mastocitai aptinka antigenus, susijusius su imunoglobulinu E (IgE), jie aktyvuojasi ir išskiria junginius, kurie keičia kraujagyslių tonusą, skatina gleivių sekreciją ir lygiųjų raumenų susitraukimą. Sisteminėse arba į veną suleistose reakcijose dominuoja histaminas, todėl antihistamininiai vaistai gali būti iš dalies efektyvūs.

Vis dėlto žarnyne yra specifinės mastocitų populiacijos, kurios elgiasi kitaip. Nauji tyrimai rodo, kad žarnyno mastocitus poveikį daro greta esančios epitelinės ląstelės — jos nukreipia mastocitus link leukotrienų gamybos. Leukotrienai yra stiprios uždegiminės lipidinės molekulės, kurios siaurina kvėpavimo takus, didina kraujagyslių pralaidumą ir stiprina uždegimą. Kadangi leukotrienai jau siejami su astmos fiziologija, atradimas sujungia mechanizmus tarp kvėpavimo ir virškinimo trakto alerginių ligų.

Tyrimo dizainas ir pagrindinės išvados

Tyrimo autoriai pritaikė genetinius, ląstelinius ir farmakologinius metodus preklinikiniuose modeliuose, lygindami alergines reakcijas po maisto suvartojimo ir po alergenų injekcijų. Jie nustatė, kad po oralinės ekspozicijos žarnyno mastocitai gamina santykinai mažai histamino, o vietoje to — didesnį kiekį cisteinil‑leikotrienų. Išsamus transkripcijos ir biocheminis profilis atskleidė, kad žarnyno mastocitai yra atskiras pogrupis, pasirengęs intensyviam leukotrienų biosintezei.

Norėdami patikrinti priežastingumą, mokslininkai panaudojo zileutoną — FDA patvirtintą 5‑lipooksigenazės inhibitorių, skiriamą kai kuriems astmos pacientams — užblokuoti leukotrienų sintezę. Zileutonas sumažino klinikinius maistu sukeltos anafilaksijos požymius ir užkirto kelią charakteringam hipotermijos atsakui modeliuose. Svarbu, kad vaistas neapsaugojo nuo reakcijų, sukeltų tiesiogiai į kraują suleistų alergenų, kas parodė, jog žarnyno inicijuota anafilaksija vyksta per kitokį cheminį kelią nei sisteminė anafilaksija.

Klinikinės reikšmės ir vertimai į praktiką

Esminė skubios pagalbos priemonė sunkioms anafilaksinėms reakcijoms yra intramuskulinė epinefrinas, kuri atkuria ūminį kraujagyslių ir kvėpavimo takų užkritimą. Antihistamininiai vaistai turi ribotą prevencinę reikšmę sunkioms maisto reakcijoms. Nauji rezultatai rodo, kad terapijos, nukreiptos į leukotrienų gamybą (pvz., zileutonas) arba leukotrienų receptorus (pvz., montelukastas), galėtų tapti papildomomis arba prevencinėmis priemonėmis konkrečiai maistu sukeltai anafilaksijai. Kadangi šie vaistai jau patvirtinti astmos gydymui, jų perorientavimas gali pagreitinti klinikinius tyrimus. Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad būtini žmogaus tyrimai, kad patvirtintų, ar tokios pat mastocitų pogrupės ir leukotrienų priklausomas kelias egzistuoja žmonėms, sergantiems maisto alergija.

Platesnės implikacijos imunologijai ir diagnostikai

Be terapinių pasekmių, tyrimas perkonstruoja mokslininkų supratimą apie alerginę riziką ir imuninį jutimą. Jis parodo, kad alergenų pateikimo kelias — per odą, kraują ar žarnyną — lemia, kurie ląstelių tipai ir mediatoriai dominuos atsake. Ši įžvalga gali paaiškinti, kodėl cirkuliuojančio maisto specifinio IgE kiekis nepatikimai prognozuoja klinikinį sunkumą: identiški antikūnų žymenys gali sukelti skirtingus rezultatus priklausomai nuo audinio konteksto ir vietinio ląstelių programavimo. Atradimas taip pat kelia klausimų, kaip mityba, žarnyno epitelis ir mikrobioma veikia mastocitų fenotipus.

Eksperto komentaras

"Šis darbas pabrėžia audinio konteksto svarbą imuniteto atsakuose," sako dr. Elena Moreno, imunologė ir klinikinė tyrėja (fikcinė), besispecializuojanti gleivinės alergijose. "Jei žmogaus duomenys patvirtins šiuos rezultatus, leukotrienų kelių taikymas galėtų suteikti reikalingą strategiją mažinti maistu sukeltos anafilaksijos dažnį arba sunkumą — ypač tiems, kurie lieka didelės rizikos grupėje nepaisant vengimo priemonių ir esamų gydymo būdų. Kruopštūs klinikiniai tyrimai bus būtini vertinant veiksmingumą ir saugumą pereinant nuo gyvūnų modelių prie pacientų."

Išvada

Leukotrienų skatinamo kelio atradimas žarnyno mastocituose keičia supratimą apie maistu sukeltą anafilaksiją ir atveria transliacinį kelią, panaudojant esamus astmos vaistus. Nors tai yra perspektyvu, šie pastebėjimai turi būti patvirtinti žmogaus audiniuose ir klinikiniuose tyrimuose. Jei patvirtinta, leukotrienų sintezės ar signalizacijos slopinimas galėtų tapti nauja prevencine arba papildoma strategija siekiant apsaugoti žmones nuo gyvybei pavojingų maisto alergijų.

Šaltinis: sciencedaily

„Man rūpi žmonių sveikata. Rašau apie naujausius tyrimus, gyvenimo būdą ir praktinius patarimus, kaip gyventi sveikiau.“

Komentarai

Palikite komentarą