Mokslas apie miego poreikio skirtumus tarp lyčių

Miego lyčių skirtumų mokslinis pagrindas

Pastaraisiais metais socialiniuose tinkluose ir sveikatingumo bendruomenėse dažnai teigiama, kad moterims būtina miegoti gerokai ilgiau nei vyrams – kartais net 1–2 valandomis daugiau kasnakt. Tačiau kiek šie teiginiai atitinka mokslinius tyrimus? Klausimas, kuri lytis ir kodėl turi didesnį miego poreikį, yra sudėtingas – tam įtakos turi biologiniai, psichologiniai veiksniai bei kultūrinės nuostatos, o viską dar labiau apsunkina įvairūs miego matavimo būdai.

Kaip matuojamas miegas: subjektyvūs ir objektyvūs metodai

Miego mokslas remiasi dviem pagrindiniais vertinimo būdais: savęs vertinimo apklausomis ir objektyviais matavimais. Savarankiškai skaičiuojant, kiek laiko žmogus pramiega, pastebima, kad žmonės dažnai klaidingai įvertina šį rodiklį. Objektyvūs metodai naudoja specialius išmaniuosius prietaisus (pvz., aktigrafus) arba polisomnografiją. Polisomnografija laikoma aukso standartu miego tyrimuose: ji stebi smegenų veiklą, kvėpavimą ir judesius nakties metu laboratorijos sąlygomis.

Didelės apimties ir aukštos kokybės tyrimai rodo, kad moterys paprastai miega apie 20 minučių ilgiau nei vyrai. Pavyzdžiui, pasaulinis tyrimas, kuriame dalyvavo beveik 70 000 dalyvių ir naudoti miego sekimo prietaisai, patvirtino nuoseklų, tačiau nedidelį skirtumą tarp lyčių. 40–44 metų amžiaus grupėje vidutinis skirtumas siekė 23–29 minutes. Kitas reikšmingas, polisomnografija paremtas tyrimas, užfiksavo – moterys miegojo maždaug 19 minučių ilgiau nei vyrai. Svarbu paminėti, kad tyrimai taip pat atskleidė, jog moterys daugiau laiko praleidžia gilaus, atstatomojo miego fazėje – apie 23 proc. visos miego trukmės, palyginti su 14 proc. vyrų. Be to, vyrų miego kokybė su amžiumi dažnai prastėja, o moterims tokia tendencija nėra būdinga.

Individualūs skirtumai ir miego tyrimų ribotumai

Nors šios tendencijos pastebimos populiacijos mastu, individualūs miego poreikiai labai skiriasi. Nėra pagrindo manyti, kad visos moterys turėtų miegoti fiksuotai daugiau nei vyrai – kaip ir manyti, kad visos moterys yra žemesnės už visus vyrus. Genetiniai, gyvenimo būdo ir kiti asmeniniai veiksniai lemia optimalų miego laiką.

Įdomus faktas: nepaisant šiek tiek ilgesnio ir gilesnio miego laboratorijoje, moterys dažniau blogai įvertina savo miego kokybę ir net 40% dažniau nei vyrai gauna nemigos diagnozę. Šis neatitikimas tarp objektyvių duomenų ir subjektyvaus pojūčio laikomas viena iš miego mokslo sudėtingų pusių. Tam įtakos turi papildomi veiksniai, kurių dažnai nevertina tyrimai – psichologinė būsena, vaistai, alkoholio vartojimas, hormonų kaita. Visa tai ženkliai veikia miegą realiame gyvenime, todėl miego tyrimų rezultatai parodo tik dalį paveikslo.

Biologiniai veiksniai, turintys įtakos moterų miegui

Hormonų vaidmuo viso gyvenimo eigoje

Biologiniai skirtumai pradeda reikšmingiau paveikti miegą brendimo laikotarpiu ir pasikartoja nėštumo, pogimdyminiu ir ypač menopauzės (perimenopauzės) metu. Miego kiekį ir kokybę lemia estrogeno ir progesterono svyravimai. Priešmenstruacinis laikotarpis, kai hormonų lygis krenta, dažnai susijęs su blogesniu miegu ir dažnesniais prabudimais naktį.

Estrogeno kiekio mažėjimas perimenopauzės ir menopauzės metu dažnai sukelia dažnesnius miego sutrikimus: ankstyvus prabudimus (pvz., 3 val. nakties) arba sunkumą vėl užmigti. Be to, kai kurios sveikatos problemos – skydliaukės sutrikimai ir geležies trūkumas – dažniau pasitaiko moterims ir lemia nuovargį bei fragmentuotą miego struktūrą.

Psichologiniai ir socialiniai veiksniai, veikiantys miegą

Psichikos sveikata ir mąstysenos ypatumai

Moterims dažniau pasireiškia depresija, nerimo sutrikimai ar trauminės patirtys, kurios glaudžiai susijusios su prastu miegu ir lėtiniu nuovargiu. Miego problemas dar labiau pagilina didesnis polinkis nerimauti ar mąstyti apie rūpesčius. Taip pat moterims dažniau nei vyrams skiriami antidepresantai, kurie gali keisti miego ciklą.

Socialiniai lūkesčiai ir "mental load"

Socialinė aplinka – ne mažiau svarbi. Visame pasaulyje moterys prisiima daugiau priežiūros, buities ir emocinės atsakomybės darbų. Pavyzdžiui, Australijos vyriausybės duomenys rodo, kad moterys per savaitę užsiima nemokamais darbais vidutiniškai 9 valandomis daugiau nei vyrai. Todėl net jei naktį moterys spėja išsimiegoti, dienos metu poilsiui ir atsigavimui galimybių dažniausiai pritrūksta, tad jos labiau priklausomos nuo nakties poilsio.

„Mental load“ – dažnai nematoma atsakomybė tvarkyti šeimos reikalus, rūpintis buities darbais ir emociniais poreikiais – taip pat stiprina nuovargį. Daugelis vaisingo amžiaus moterų stengiasi suderinti vaikų priežiūrą, darbą ir visuomeninius įsipareigojimus, o geležies trūkumo paplitimas tik dar labiau prisideda prie nuovargio, net jei objektyviai miegama pakankamai.

Miego tyrimų spragos ir ateities kryptys

Dauguma dabartinių miego tyrimų analizuoja tik dvi lyties kategorijas, todėl vis dar stokojama duomenų apie įvairovę bei kaip miegą veikia lyties tapatybė. Ateities miego mokslas turėtų daugiau dėmesio skirti lyčių įvairovei, kultūriniam kontekstui ir tarpusavyje susijusiems veiksniams, kurie formuoja miego įpročius bei sveikatą. Tobulėjant individualizuotai medicinai ir dėvimiems sveikatos sekimo prietaisams, atsivers daugiau galimybių geriau suprasti ir rekomenduoti miego poreikius.

Išvados

Apibendrinant, moksliniai tyrimai patvirtina, kad moterys vidutiniškai miega apie 20 minučių ilgiau nei vyrai ir laboratorinėmis sąlygomis patiria daugiau gilaus miego. Visgi, šis skirtumas neatskleidžia didelės individualios įvairovės ir realių poreikių. Kasdienį moterų miegą lemia biologiniai pokyčiai, psichologiniai iššūkiai ir socialinės atsakomybės – daugeliui jų trukdo jaustis tikrai pailsėjusiomis, net jei teorinis miego kiekis pakankamas. Todėl sveikatingumo ekspertai vis dažniau pabrėžia: svarbu ne tik miegoti ilgiau, bet ir rūpintis poilsiu tiek naktį, tiek dieną. Siekiant geresnės miego kokybės moterims, reikia įvertinti visus svarbius veiksnius ir pritaikyti individualius sprendimus.