Fikuso medžiai: nauji sprendimai anglies dioksido mažinimui

Fikuso medžiai kaip natūralūs anglies absorbentai

Jau daugelį dešimtmečių mokslininkai žino, kad medžiai yra natūralūs anglies dioksido (CO2) absorbentai, sugeriantys šią dują iš atmosferos ir panaudojantys ją medienos struktūrai kurti. Tačiau naujausi tyrimai parodė išskirtines kai kurių medžių rūšių savybes: kai kurie fikuso medžiai geba ne tik paversti atmosferinį anglį organiniais junginiais, bet ir paversti ją į mineralines formas, tokias kaip kalkakmenis – ilgaamžę ir stabilią anglies junginio formą.

Oksalato-karbonato kelio atradimas

Šie išskirtiniai fikusai pasitelkia biocheminį procesą, vadinamą „oksalato-karbonato keliu“. Iš pradžių įsisavintas CO2 paverčiamas kalcio oksalato kristalais, o dirvožemio mikroorganizmai šiuos kristalus perdirba į kalcio karbonatą, dar žinomą kaip kalkakmenį. Šis stabilus mineralas šimtmečius išlieka dirvožemyje ir suteikia daug patikimesnį būdą ilgalaikiam anglies saugojimui nei vien organinė medžiaga.

Vykdydama bendrą tarptautinį tyrimą, kuriam vadovavo Ciuricho universiteto biogeochemikas Mike Rowley, mokslininkų komanda tyrė tris Kenijos Samburu regionui būdingas fikusų rūšis: Ficus wakefieldii, Ficus natalensis ir Ficus glumosa. Didžiausią efektyvumą, saugodamas anglies dioksidą kalcio karbonato pavidalu kamiene ir žievėje, pademonstravo Ficus wakefieldii.

Reikšmė kovai su klimato kaita ir žemės ūkiui

Šie atradimai turi didelę reikšmę klimato kaitos švelninimui. Priešingai nei organinė anglis, kuri dėl irimo gali grįžti į atmosferą, kalcio karbonatas lieka dirvožemyje itin ilgai, todėl jis suteikia tvaresnį CO2 redukavimo būdą. Pasak Mike Rowley, „nors oksalato-karbonato kelias jau buvo žinomas, jo reikšmė ilgalaikiam anglies saugojimui iki šiol nebuvo tinkamai įvertinta“.

Šių fikusų rūšių svarbą dar labiau didina jų, kaip maistinių augalų, nauda. Integruojant šiuos medžius į agro-miškininkystės sistemas, galima vienu metu teikti vaisius vietos bendruomenėms, pagerinti nualintas žemes ir efektyviai saugoti anglį tiek organiniu, tiek mineraliniu pavidalu. Tokia dviguba nauda ypač vertinga tvariai žemdirbystei ir miškų atkūrimui, ypač regionuose su skurdžiu, bazaltiniu dirvožemiu, kaip Samburu, kur šie medžiai natūraliai auga.

Platesnė reikšmė ir ateities perspektyvos

Nors Samburu sausas klimatas palengvina kalcio karbonato susidarymo tyrimus, mokslininkai sako, kad anglies mineralizacija tikėtina ir drėgnesniuose regionuose. Plečiantis pasaulinei susidomėjimo žemės pagrindu vykdomu anglies dvideginio mažinimu, svarbu plėsti fikusų ir kitų medžių, gebančių vykdyti oksalato-karbonato procesą, paieškas ir naudojimą. Manoma, kad gerokai daugiau medžių rūšių gali turėti šį bruožą, todėl atsiveria naujos galimybės miškininkystei ir aplinkosaugos mokslui.

Kaip pažymi Rowley, „jei sodiname medžius anglies dvideginio mažinimui ir maisto gamybai, svarbu rinktis ir tas rūšis, kurios geba fiksuoti neorganinę anglį kalkakmeniu – tai dažnai pamirštamas, tačiau itin svarbus privalumas“.

Išvada

Faktas, kad kai kurios fikusų rūšys geba fiksuoti atmosferinį anglį stabilioje kalkakmenio formoje, žymi reikšmingą žingsnį globalioje kovoje su klimato kaita. Pasitelkdami unikalų oksalato-karbonato kelią, mokslininkai ir žemės tvarkytojai gali derinti maisto gamybą su ilgalaikiu anglies saugojimu, sukurdami naują tvarios žemdirbystės ir miškininkystės modelį. Tolimesni šio natūralaus anglies surinkimo proceso tyrimai galėtų ženkliai praplėsti mūsų priemones šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimui visame pasaulyje.