Kaip Rytų Azijos oro kokybės gerėjimas pagreitino pasaulinį atšilimą

Įvadas: Pasaulinio atšilimo spartėjimo priežastys

Nuo 2010 m. pasaulinis atšilimas ėmė spartėti neįtikėtinu tempu, o pastaraisiais metais buvo fiksuota rekordiškai karštų metų. Didžiausią įtaką vis dar daro kylantis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, tačiau nauji tyrimai išryškina sudėtingus papildomus veiksnius, lemiančius spartesnį Žemės temperatūros didėjimą. Vienu svarbiausių pastarųjų metų veiksnių tapo pagerėjusi oro kokybė Rytų Azijoje – ypač Kinijos reikšmingas oro taršos mažinimas.

Jau keletą dešimtmečių mokslininkai tyrinėjo ir kitus negu šiltnamio dujos žmogaus sukeltus poveikius klimatui, pavyzdžiui, sieros emisijų ribojimą laivyboje ar debesų dangos svyravimus. Šie procesai turi tam tikrą reikšmę, tačiau naujausi tyrimai rodo, kad oro taršos sumažinimo mastas ir greitis Kinijoje gali turėti ypatingai didelį poveikį pasaulinės temperatūros augimo tempui.

Kaip oro tarša slopina pasaulinį atšilimą

Oro tarša, ypač dėl didelio sieros dioksido kiekio, išskiriamo deginant anglį ir kitus iškastinius kurus, turi dvi pagrindines pasekmes. Pirma, aerozolių dalelės ore prisideda prie milijonų ankstyvų mirčių visame pasaulyje, blogindamos kvėpavimo ir širdies veiklos ligas. Antra, šie teršalai atspindi saulės šviesą atgal į kosmosą (vadinamasis „pasaulinis pritemdymas“), taip sumažindami paviršiaus temperatūrą ir dalinai kompensuodami šiltnamio efektą sukeliančių dujų sukeliamą atšilimą.

Paskutinio šimtmečio metu žmonių sukurti aerozoliniai „saulės skydai“ galėjo sumažinti atšilimą iki 0,5 °C. Tačiau toks poveikis buvo pasiektas didžiu žala sveikatai ir nesprendžiant pagrindinių šiltnamio dujų – anglies dioksido ir metano – kaupimosi pasekmių.

Reikšmingas oro kokybės pagerėjimas Kinijoje

Nuo 2013 m. sieros dioksido emisijos Rytų Azijoje sumažėjo net 75 %. Kinija ėmėsi griežtų oro kokybės užtikrinimo priemonių: ribojo pramonės taršą, skatino švarią energiją ir stiprino visuomenės sveikatą. Šios nacionalinės švaraus oro iniciatyvos kova su oro tarša sutapo su pastebimu pasaulinės temperatūros augimo pagreitėjimu.

Ankstesni tyrimai atsižvelgė į laivybos sieros emisijų apribojimus nuo 2020 m., tačiau tie pokyčiai buvo per nauji ir per menki, kad paaiškintų staigų temperatūros šuolį. Pagrindiniu šios naujos šilumos bangos veiksniu greičiausiai tapo plataus masto Rytų Azijos oro taršos sumažinimas.

Poveikio modeliavimas: atskleidžiama paslėpta šiluma

Norint ištirti šią hipotezę, klimato modeliuotojų konsorciumas atliko didelį tyrimą su 160 kompiuterinių simuliacijų, naudodami aštuonis pažangius pasaulinius klimato modelius. Tyrime buvo modeliuojamas aerozolių taršos Rytų Azijoje mažėjimas, atitinkantis realius pokyčius nuo 2010 m.

Gauti rezultatai parodė, kad išnykus taršos lemiamam vėsinimui, pasaulinė temperatūra pakilo vidutiniškai papildomai apie 0,07 °C. Nors ši reikšmė nedidelė lyginant su ilgalaikiais (apie 1,3 °C nuo pramonės revoliucijos) pokyčiais, ji paaiškina, kodėl pastarąjį dešimtmetį atšilimas vystėsi sparčiau – ypač jei eliminuojame natūralių ciklų, tokių kaip El Ninjo, įtaką.

Temperatūros šuolio įvertinimas

Pagal iki 2010 m. vyravusias tendencijas, mokslininkai prognozavo 0,23 °C atšilimą, tačiau realiai užfiksuota 0,33 °C šilumos augimo. Maždaug 0,1 °C šio skirtumo siejama su pagerėjusia oro kokybe Rytų Azijoje. Tarp kitų prisidedančių veiksnių – tarptautinės laivybos sieros emisijų kaita ir metano koncentracijos padidėjimas atmosferoje.

Debesų pokyčiai ir aerozolių vaidmuo

Aerozoliniai teršalai planetą vėsina ne tik atspindėdami saulę, bet ir keisdami debesų savybes, todėl debesys tampa šviesesni ir atspindintys daugiau šviesos. Sumažinus oro taršą Rytų Azijoje, į atmosferą patenka mažiau dalelių, todėl sumažėja tiek tiesioginis saulės spindulių blokavimas, tiek debesų balinimo efektas. Šis poveikis ryškiausias virš Šiaurės Ramiojo vandenyno.

Palydoviniai stebėjimai ir klimato modeliai patvirtina šį modelį: regione užfiksuota išaugusi šiluma, atitinkianti vėjų srautus, pernešančius Azijos teršalus. Tai padeda patobulinti klimato prognozes bei suderinti realius ir modeliuojamus temperatūros pokyčius.

Padariniai ir ateities perspektyvos

Tyrimas parodo paradoksą: nors oro taršos mažinimas yra būtinas siekiant išsaugoti žmonių sveikatą ir išvengti milijonų mirčių, kartu išnyksta ir laikinai vėsinantis aerozolinių dalelių poveikis. Tai atveria pasaulį visam šiltnamio efektą sukeliančių dujų daromam atšilimui.

Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad svarbiausia yra šiltnamio dujų mažinimas – tik taip galima užtikrinti ilgalaikį klimato stabilumą. Spartus pasaulinio atšilimo augimas, susijęs su švaresniu oru, išryškina poreikį imtis tikslinių anglies dioksido, metano ir kitų ilgai atmosferoje išliekančių šiltnamio dujų emisijų mažinimo veiksmų.

Aerozolinė tarša pasišalina iš atmosferos greitai, todėl jos „nuėmimas“ sukelia tik trumpalaikį atšilimo pokytį. Vis dėlto pasaulis turi pasiruošti klimatui, kurį ilgai maskavo žmogaus veikla, ir suprasti, kad oro kokybės gerėjimas ir tikslinga klimato politika privalo eiti išvien.

Išvada

Sparčiai pagerėjusi oro kokybė Kinijoje ir Rytų Azijoje tapo sveikatos apsaugos pergale, tačiau kartu atskleidė ir tikrąjį žmogaus sukeliamo pasaulinio atšilimo tempą. Klimato analitikams ir politikos formuotojams susiduriant su švaraus oro ir klimato tikslų derinimo iššūkiais, šis tyrimas pabrėžia sudėtingą, glaudžiai persipynusią Žemės klimato sistemos prigimtį. Rezultatai primena: siekiant ilgalaikės klimato pusiausvyros ir sveikesnės aplinkos, būtina ryžtingai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisiją.