Žemės radarų sistemos: tylieji švyturiai kosmose

Žemės radarų sistemos: tylieji švyturiai visatoje

Kiekvienas komercinis skrydis, kylantis iš judraus oro uosto – nuo Londono Heathrow iki Niujorko JFK – gali tyliai skleisti informacijos signalus apie išmanų gyvenimą Žemėje toli už Saulės sistemos ribų. Nuo šiol moksliniai tyrimai rodo, kad pažangūs radarų tinklai, užtikrinantys pasaulinį oro eismo saugumą, taip pat išskiria stiprias radijo bangas, kurios skverbiasi giliai į kosmosą ir gali tapti savotiškomis „technosignatūromis“ – technologinės civilizacijos ženklais – visiems potencialiems už Žemės esančių civilizacijų stebėtojams iki 200 šviesmečių atstumu.

Technosignatūros: Žemės elektromagnetinis pėdsakas

Tyrimą, kurio vadovas – Ramiro Caisse Saide, Mančesterio universiteto doktorantas, nagrinėja, kaip Žemės „elektromagnetinė išsklaida“ atrodytų ateivių astronomams, turintiems tokius radijo teleskopus, kokie naudojami ir mūsų planetoje. Saide su kolegomis savo rezultatus pristatė Karališkojoje astronomijos draugijos Nacionalinėje astronomijos konferencijoje – tai svarbus žingsnis siekiant suprasti, kaip žmonių technologijos gali būti aptinkamos iš kosmoso.

Stebina faktas, kad oro uostų radarų sistemos visame pasaulyje skleidžia radijo signalus, kurių bendra galia, manoma, siekia 2×10¹⁵ vatų. Šios emisijos tokios stiprios, kad jas galėtų užfiksuoti galingi radijo teleskopai, kaip Vakarų Virdžinijos Green Bank teleskopas, net iš 200 šviesmečių atstumo. Šioje erdvėje egzistuoja daugiau nei 120 000 žvaigždžių, iš kurių daugelis gali turėti gyvybei tinkamas egzoplanetas – jas galbūt užvaldo svetimos civilizacijos, pasiekusios panašų technologinį lygmenį kaip žmonija.

Kariniai radarai ir išskirtinės jų signatūros

Civiliniai oro navigacijos radarai nėra vieninteliai šios kosminės išsklaidos šaltiniai. Karinės radarų sistemos generuoja dar išraiškingesnius elektromagnetinius raštus – jų sutelkti, kryptingi spinduliai primena sukamuosius švyturius. Tam tikromis kryptimis šie spinduliai pasiekia iki 1×10¹⁴ vatų galią, tiksliai ir plačiai pažymėdami Žemės buvimą visatoje.

Plečiantis technosignatūrų vaidmuo SETI paieškoje

Technosignatūros pakeitė protingos gyvybės paieškų (SETI) eigą – jos leidžia ieškoti ne tik tyčinių signalų, bet ir atsitiktinai į kosmosą sklindančių technologinių pėdsakų. Naujausi tyrimai kelia klausimą: kokius netyčinius signalus siunčia žmonija ir ar mes galėtume aptikti panašias emisijas iš tolimų, nepažintų pasaulių?

Ateivių pasiklausymo simuliacijos: kaip sklinda radarų signalai

Mokslininkai modeliuodami analizavo, kaip Žemės radarų signalus galėtų stebėti svetimų žvaigždžių aplinkoje esantys stebėtojai, pavyzdžiui, Bernaro žvaigždės (vos už 6 šviesmečių) ar AU Microscopii (už 32 šviesmečių) sistemose. Modeliai atskleidė, kad signalų matomumas priklauso tiek nuo radarų tinklų Žemėje išsidėstymo, tiek nuo stebėtojo pozicijos planetos atžvilgiu. Sukantis mūsų planetai, įvairūs radarai pakaitomis matomi ir nematomi, todėl radijo signalo intensyvumas nuolat kinta, bet išlieka nuoseklus.

Remiantis ankstesniais tyrimais, įrodančiais, kad mobiliojo ryšio bokštai gali būti aptinkami iki 10 šviesmečių atstumu, nauja analizė pabrėžia oro uostų radarų svarbą ieškant svetimos gyvybės. Šie radarai, dėl nuolatinio ir plataus oro erdvės skenavimo, tampa itin svarbūs – jų dinamiški signalai būtų aiškūs išmaniai civilizacijai, turinčiai galingą stebėjimo techniką. Tokia civilizacija galėtų atpažinti oro eismo kontrolės ženklus ir net jų dirbtinumą.

Universalūs signalai – jų reikšmė ieškant ateivių gyvybės

Pagrindinė šio tyrimo išvada – radarų emisijos gali būti universalios technosignatūros. Kiekviena planeta, kurioje išsivystė pažangios aviacijos ir radarų technologijos, natūraliai sukurs panašų elektromagnetinį pėdsaką. Taigi, signalai, sklindantys iš Žemės tarpžvaigždinėje erdvėje, tampa savotiškais gyvybės „vizitinėmis kortelėmis“ – tiek pat atpažįstamais, kaip mūsų radijo ar televizijos transliacijos.

Artimiausia gyvybei tinkama egzoplaneta Proxima Centauri b yra vos už 4,2 šviesmečių. Jos gyventojai, jei jie būtų techniškai pažangūs, jau galėtų žinoti apie Žemės egzistenciją mūsų radijo dažnių išsklaidos dėka. Priešingai, Žemės radijo astronomai ateityje galėtų aptikti ir analogiškas radarų emisijas, sklindančias iš kitų gyvenamų pasaulių kelių šimtų šviesmečių atstumu.

Anot Saide, šis tyrimas „stiprina tiek mokslinį siekį atsakyti į klausimą ‘Ar esame vieni visatoje?’, tiek ir praktines pastangas valdyti technologijų poveikį mūsų planetai ir už jos ribų.“ Kasdienės oro uostų veiklos ar karinės pratybos, vykdomos nesusimąstant apie visatą, iš tiesų galėtų nubrėžti mūsų planetos adresą elektromagnetiniame spektre, prieinamą stebėtojams iš kitų galaktikos vietų.

Išvada

Šis tyrimas pabrėžia, kad kasdienės technologijos – nuo oro uostų radarų iki karinių radarų sistemų – nuolat skelbia mūsų egzistavimą visatai. Technosignatūros yra netyčiniai, bet reikšmingi protingos gyvybės Žemėje įrodymai, galintys pasiekti tūkstančius žvaigždžių sistemų dideliais atstumais. Tobulindami paieškas kitoms civilizacijoms, galime išmanyti savo planetos elektromagnetinius spinduliavimus ir taip pagerinti tiek svetimų technosignatūrų aptikimą, tiek strategijas planetos apsaugai ateityje. Kitąsyk, kai skriesite lėktuvu, pagalvokite: jūsų maršrutą, nors ir labai silpnai, galėtų matyti net mūsų nežinomi kaimynai iš tolimų žvaigždžių sistemų.