Dirbtinės šviesos naktį poveikis širdies sveikatai: naujausi tyrimai ir praktinės rekomendacijos

Daugėja įrodymų, kad gausus dirbtinės šviesos poveikis naktį – būdingas šiuolaikiniam miestų gyvenimui – gali tyliai pakenkti širdies ir kraujagyslių sveikatai. Naujausi didelės apimties tyrimai atskleidžia stiprų ryšį tarp šviesos taršos naktį ir padidėjusios rizikos susirgti širdies ligomis.

Cirkadiniai ritmai ir širdies sveikata

Šviesa yra vienas svarbiausių aplinkos veiksnių, reguliuojančių mūsų cirkadinius ritmus – vidinį biologinį laikrodį, lemiantį miego-budrumo ciklą bei daugelį fiziologinių procesų, tokių kaip hormonų išskyrimas ar kraujospūdžio reguliacija. Šių ritmų sutrikimai gali nulemti įvairias sveikatos problemas. Kaip aiškina tarptautinė tyrėjų komanda, „naktį patiriamas dirbtinės šviesos poveikis gali sutrikdyti cirkadinę sistemą, o tai žinomas rizikos veiksnys nepalankioms širdies ir kraujagyslių pasekmėms“. Šis tyrimas šiuo metu publikuojamas MedRxiv platformoje.

Tyrimo eiga

Norėdami įvertinti ilgalaikį naktinės šviesos poveikį širdies ir kraujagyslių sistemai, mokslininkai stebėjo 88 905 suaugusiuosius, kurie savaitę nešiojo specialius riešo jutiklius, matuojančius individualų apšvietimą. Dalyvių sveikata buvo sekama beveik dešimtmetį – registruoti nauji išeminės širdies ligos, infarkto, širdies nepakankamumo, prieširdžių virpėjimo ir insulto atvejai. Žmonės buvo suskirstyti pagal patiriamą naktinės šviesos lygį.

Pastebėta, kad 10% didžiausią nakties šviesos kiekį patyrusiųjų turėjo reikšmingai didesnę riziką susirgti rimtomis širdies ligomis, palyginti su mažiausiai šviesos patiriančiais dalyviais. Net ir sureguliavus kitus žinomus širdies ligų rizikos veiksnius (rūkymą, alkoholio vartojimą, mitybą, fizinį aktyvumą, miego trukmę, socialinę-ekonominę padėtį bei genetinį polinkį), šis ryšys išliko stiprus.

Reikšmingiausi rezultatai ir demografiniai skirtumai

Nors tyrimas neįrodo tiesioginio priežastinio ryšio, naktinės šviesos ir širdies ligų rizikos sąsaja buvo akivaizdi. Pažymėtina, kad šis ryšys – ypač rizika širdies nepakankamumui ir išeminei širdies ligai – buvo stipresnis tarp moterų. Taip pat jauniems dalyviams pastebėtos ryškesnės sąsajos tarp naktinės šviesos poveikio ir širdies nepakankamumo bei prieširdžių virpėjimo rizikos.

Cirkadinių ritmų trikdymas, susijęs tiek su šviesos tarša, tiek su nereguliariu darbo grafiku (pvz., naktinėmis pamainomis), gali lemti hiperkoaguliaciją – padidėjusį polinkį formuotis kraujo krešuliams. Tai, kartu su kitais biologiniais mechanizmais, gali paaiškinti stebimas širdies ir kraujagyslių susirgimų rizikas. Tai pabrėžia dirbtinės šviesos poveikio širdžiai sudėtingumą.

Kasdieniai įpročiai ir prevencinės priemonės

Skaitmeninių ekranų ir elektronikos dominavimas miegamuosiuose skatina per didelį naktinį apšvietimą, kuris tampa reikšmingu širdies sveikatos rizikos veiksniu. Apklausos rodo, kad daugiau nei pusė amerikiečių užmiega įjungę televizorių, taip priklausydami dirbtinei šviesai per svarbiausias nakties valandas.

Ekspertai siūlo praktiškas prevencines priemones: įsirengti užtemdančias užuolaidas, riboti ekranų naudojimą vakare ir prieš miegą pritemdyti apšvietimą namuose. Tyrėjų teigimu, „sumažinus naktinį šviesos poveikį galima paprastai sumažinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką“.

Tolimesnių tyrimų kryptys

Tyrimo autoriai ragina atlikti platesnius, ilgalaikius stebėjimus, kad būtų galima tiksliau įvertinti naktinės šviesos poveikį ir nustatyti skirtingų šviesos šaltinių bei jos kiekio ribas, kurios yra saugios sveikatai.

Išvados

Gyvenant pasaulyje, kuriame dominuoja dirbtinis apšvietimas, mokslas pamažu atskleidžia paslėptas šio reiškinio pasekmes sveikatai. Nors ryšio priežastingumui patvirtinti reikia daugiau tyrimų, dabartiniai duomenys leidžia rekomenduoti sumažinti naktinį apšvietimą siekiant apsaugoti širdies sveikatą. Paprasti veiksmai, tokie kaip miegamojo tamsinimas, gali tapti efektyviomis širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos priemonėmis šiuolaikiniame skaitmeniniame amžiuje.